Į vandenį neįbrisi
Kauno gyventojai apgailestauja, kad per karščius negali maudytis, skundžiasi nemaloniais kvapais.
„Prie Kauno marių buvau prieš mėnesį, karšta, pliažas gražus, galėtum maudytis, bet negali. Pilna dumblių. Vietomis labai smirda“, – sakė kaunietė.
„Žalia... Arčiau kranto matosi dumblių yra daug, kvapas irgi nekoks“, – antrino kaunietis.
Sveikatos specialistai tokiame vandenyje maudytis taip pat nerekomenduoja. Tai gali baigtis alergija, infekcinėmis ligomis, virškinamojo trakto sutrikimais.
Tiesa, šis reiškinys nestebina. Kauno marios pažaliuoja kone kasmet. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) yra aiškinusi, kad nors šie procesai būdingi ir dalyje švarių ežerų, dažnas ir intensyvus vandens žydėjimas paprastai rodo, kad ekosistemoje yra per daug maistinių medžiagų (azoto ir fosforo junginių), kurias aukštoje temperatūroje intensyviai vartoja dumbliai.
Jie taip pat ir sparčiai dauginasi.
„Mariose yra ypač daug perteklinio fosforo dugne – tai istorinės ir kažkiek šiuolaikinės taršos rezultatas, kuri sunešama su dideliais Nemuno vandens kiekiais ir nusėda tvenkinyje.
Šis fosforas ir pakilusi vandens temperatūra vasarą ir skatina žydėjimo reiškinį. Kadangi marių būklė nėra gera, priemonės jai gerinti yra reikalingos, nes žydėjimo reiškiniai čia stebimi ko gero praktiškai visą šalies nepriklausomybės laikotarpį“, – pasakojo AAA.
Krenta žuvys
Dėl vandens žydėjimo sutrinka vandens ekosistemos dujinis režimas, sumažėja skaidrumas, prasideda puvimo procesai, atsiranda deguonies trūkumas, dėl ko susidaro nepalankios sąlygos kitų ekosistemos komponentų (pvz. žuvų) egzistavimui.
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis anksčiau yra teigęs, kad iš tiesų, žuvų masinės žūties priežastis ir yra deguonies sumažėjimas ar visiškas jo trūkumas ir šį problema kartojasi kasmet.
Anot jo, Kauno marios, kaip ir visi kiti tvenkiniai (anksčiau ar vėliau) taps problema, nes jų dugne akumuliuojasi dideli fosforo ir azoto kiekiai, o dažnu atveju ir kitos pavojingos cheminės medžiagos (sunkieji metalai ir pan.): „Visa tai ir sukelia didelę taršą vandens telkinyje, žydėjimo protrūkius bei žuvų masinį gaišimą.“
AAA aiškina, kad deguonies kiekiai mariose, ypač priedugnyje, vasarą neretai būna labai maži. Tą galimai lemia tiek dažni žydėjimai, tiek bendras didelis susikaupęs organikos kiekis tvenkinyje, kurios skaidymui ir yra naudojamas deguonis.
Dumbliai vaidina pagrindinį vaidmenį vandens savaiminiame apsivalyme. Fotosintezės metu išsiskyręs deguonis dalyvauja organinės medžiagos mineralizacijoje, bet masiškai vystantis dumbliams jie patys tampa biologinio užterštumo faktoriumi, sukelia vandens žydėjimą – antrinį vandens užterštumą.