„Aštriašnipiai eršketai gali užaugti iki 400 kg., nors išlikę tarpukario įrašai, liudija apie iki 100 kg siekiančius egzempliorius. Matyt tai ir skaniausia žuvis, turint galvoje ir jos teikiamus juoduosius ikrus“, – teigė Pajūrio regioninis parkas savo įraše, pridėdamas, kad šių žuvų populiacijai itin pakenkė savanaudiškas elgesys su gamta, užtvankų statyba, vandenų tarša ir besaikė verslinė žūklė.
Lietuva aktyviai dalyvauja šios rūšies atkūrimo regione projekte.
„Vien mūsų šalis jau išleido apie 300 000 paaugintų jauniklių į Nemuną ir jo intakus, kur dar praėjusiame amžiuje šios žuvys neršė. Ir dabar jau nėra labai retas atvejis kai žvejai jų randa tinkluose. Tik brandai pasiekti šioms žuvims reikia apie 15 metų, o išleisti pradėta 2011 metais. Tai už metų, kitų galime laukti pirmų žuvų grįžtančių neršti.
Žvejoti jų kol kas, kol nesusiformavo gyvybinga populiacija, negalima, pagavus reikia paleisti, o jeigu žuvis ženklinta, tuomet etiška būtų ir ženklo informaciją perduoti Lietuvos žuvininkystės tarnybai arba Gamtos tyrimų centro mokslininkams“, – sakoma parko įraše.
Tiesa, ne visus bandymus retas žuvis įveisti lydi sėkmė. Parkas rašo, kad nepavyko į šalies upes grąžinti gėlavandenių eršketų – sterlių, užaugančių iki 16 kg.
„Dešimtis kartų nuo XIX a. bandyta įveisti žuvis, stabilių populiacijų nesuformavo ir mokslininkai rekomendavo įžuvinimo darbus nutraukti. Bet tai kiek kitokia rūšis, regione gyvenusi gerokai seniau negu aštriašnipis eršketas. Jai nereikia plaukti į Baltiją. Galėtų suformuot Kauno marių populiaciją aukščiau Kauno HES. Bet, deja, nepavyko. Nepavyko niekam, latviams, lenkams. O Dunojuje gyvena natūraliai“, – rašoma toliau.
„Aštriašnipis eršketas išnyko visai neseniai, paskutinį pagavo Estijoje, jau po Sovietų Sąjungos sugriuvimo. Tiesa, dar neseniai buvo manoma, kad čia gyveno kita rūšis Atlantinių eršketų – sturys.
Bet padarius muziejuose išlikusių egzempliorių genetinę analizę nustatyta, kad tai genetiškai identiška Šiaurės Amerikoje išlikusiems aštriašnipiams eršketams žuvis, kuri ten kuo puikiausiai veisiama dirbtinai. Taip prasidėjo ES remiama išnaikintos puikios žuvies atkūrimo programa“, – pridūrė Pajūrio regioninis parkas.
