Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas sako, kad aktyvesnio Vilhelmo kanalo įveiklinimo situacija per šiuos metus nepasikeitė – Klaipėdos miesto savivaldybė toliau rengia Stariškės kvartalo vystymo galimybių studiją.
„Mes esame pateikę prašymą, kad į tuos planavimo dokumentus būtų įtrauktas ir kanalo į ketinamą pietinėje uosto dalyje statyti mariną iškasimas, t. y. Karaliaus Vilhelmo kanalo sujungimas su Kuršių mariomis. Daugiau nėra jokių naujų poslinkių.
Trečiosios vandenvietės iškėlimo klausimas jau uždarytas. Artimiausiais metais jis nebus svarstomas.
Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, trečiosios vandenvietės sanitarinę zoną būtų galima atitraukti iki Vilhelmo kanalo kranto linijos, tada nebūtų draudžiama laivyba tuose trijuose kilometruose kanalo ties Klaipėda. To turėtų imtis Klaipėdos miesto savivaldybė, nes apsaugos zonas tvirtina administracijos direktorius“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Rimas.
Dabar praktiškai direkcija nieko daugiau nedaro, kol nebaigta rengti minėta studija. Pasak A. Rimo, plaukti Vilhelmo kanalu Klaipėdos link galima ir dabar, jokių draudimų nėra, tik tiek, kad pačiame kanale netoli Klaipėdos uosto tektų apsisukti ir grįžti į Dreverną ar kur kitur.
Laivybos direktoriaus A. Rimo teigimu, Drevernos upės senvagės atvėrimo klausimas dabar yra sustojęs Klaipėdos rajono savivaldybėje. Vidaus vandens kelių direkcija parengė techninį šešių metrų pločio šliuzo statybos projektą, yra gautas statybos leidimas, dokumentai padovanoti Klaipėdos rajono savivaldybei.
„Buvo svarstomas variantas, gal reikėtų iškasti kanalą ir šliuzo statybą laikinai atidėti. Tačiau iškilo druskingo vandens iš Kuršių marių patekimo į Klaipėdos vandenvietę klausimas. Dėl šios priežasties šio varianto atsisakyta“, – teigė jis.
Sujungimas su mariomis – tarp studijos užduočių
Pasak Klaipėdos miesto mero Arvydo Vaitkaus, šiuo metu yra baigtas pirmas Stariškės pocentrio urbanistinės galimybių studijos rengimo etapas, padaryta daugiasluoksnė teritorijos analizė.
Antro studijos etapo metu kuriama teritorijos ambicija, galimi įveiklinimo tūriniai, erdviniai vystymo scenarijai su funkcine programa. „Šio etapo rezultatus mes numatome paviešinti ir aptarti šių metų gruodžio vidury“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Vaitkus.
Stariškė – kaimas tarp Kuršių marių ir Vilhelmo kanalo, tarp Klaipėdos ir Kairių. Pasak uostamiesčio mero, viena iš labai svarbių galimybių studijos užduočių – išnagrinėti Vilhelmo kanalo įveiklinimą pritaikant jį ir laivybai, ir sujungimui su Kuršių mariomis.
Per Stariškės teritoriją – į Kuršių marias
Šiemet vasaros pabaigoje Klaipėdos meras su Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku dviračiais važiavo iš Kairių poligono pusės nuo Klaipėdos pietinės ribos iki Drevernos uostelio.
„Apžiūrėjome Drevernos uostelį, įplaukos galimybę į Vilhelmo kanalą, aptarėme, kiek tai yra pavojinga uostamiesčio vandenvietei, kurioje paruošiama didžiausia masė vandens Klaipėdos miestui. Pravažiuodami visu kanalo ilgiu palei jį matėme, kokios ten yra gražios ir patrauklios vietovės.
Dar dirbdamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovu brėžiniais išreiškiau viziją, kad Vilhelmo kanalą būtų galima tam tikru kampu išvesti per Stariškės teritoriją į Kuršių marias. Kampu todėl, kad vanduo būtų šiek tiek indžektuojamas, ištraukinėjamas iš Vilhelmo kanalo, kad pats kanalas neužaktų, neapaugtų.
Tada atsirastų galimybė turėti žiedinę turistinę laivų ir laivelių trasą plaukiant nuo Klaipėdos iki Nidos ir grįžtant atgal užsukti į Dreverną, o paskui per Vilhelmo kanalą – į Klaipėdą.
Be to, judantis vanduo leistų išvystyti geresnes ir to kanalo panaudojimo galimybes. Mes savivaldybėje kalbame apie galimybę sudaryti irkluotojams treniruočių bazę. Kanalas būtų įveiklintas vandens turizmo srityje“, – „Vakarų ekspresui“ aiškino A. Vaitkus.
Tai Vyriausybės uždavinys
Klaipėdos mero A. Vaitkaus teigimu, Vilhelmo kanalo intensyvesnis įveiklinimas turėtų būti Vyriausybės lygio uždavinys.
„Jeigu to nebus, mes galime kiekvienas atskirai arba kartu su Klaipėdos rajonu, su Neringos savivaldybe stengtis kiek tik norime, nieko mums padaryti nepavyks. Aplinkosaugos specialistai apskritai tokios galimybės nenumato ir net nenori apie tai kalbėti.
Galų gale visi turime aiškiai suprasti, kad prie Vilhelmo kanalo yra Klaipėdos vandenvietė, kurios iškėlimas kainuotų ne vieną dešimtį milijonų.
Jeigu valstybė turėtų interesą, mes, kaip miestas, esame labai suinteresuoti, kad Vilhelmo kanalo įveiklinimas įvyktų de facto. Prieš daugiau nei dešimt metų aš apie tai kalbėjau būdamas Uosto direkcijos vadovu“, – priminė A. Vaitkus.
Kas už tai mokės?
Klaipėdos meras prisiminė, kad dirbant Uosto direkcijoje jam pavyko įtikinti Susisiekimo ministeriją ir direkcijai finansuojant buvo parengta gana rimta studija, išanalizavusi, ko reikėtų norint iškelti trečiąją vandenvietę.
„Buvo rasti vandens šaltiniai iš giluminių sluoksnių, t. y. iš gręžinių, iš kurių galbūt būtų galima gauti net aukštesnės kokybės vandenį nei dabar. Buvo galimybė iš giluminių šaltinių Klaipėdos miestui per parą gauti iki 18 tūkst. kubinių metrų vandens.
Iš tuometinės miesto vadovybės mes gavome paprastą ir teisingą užklausimą – kas už visa tai sumokės.
Šiandien būdamas miesto vadovas keliu tą patį klausimą ir laikau jį vienu iš pagrindinių. Jeigu vandenvietė iškeliama, turi būti užtikrintas geresnio vandens tiekimas nei buvo. Iš karto atsiranda didžiulio masto investicija – reikėtų kelių dešimčių milijonų eurų“, – teigė A. Vaitkus.
Turėsime tik tuščias kalbas
„Jeigu valstybė įgyvendinant vandenvietės iškėlimo projektą nedalyvaus, turiu omenyje Uosto direkciją, Vidaus vandens kelių direkciją, svajojančią apie konteinerinę laivybą Nemune ir Kuršių mariose, nieko nepasieksime.
Kelių direkcijos resursus nukreipus Vilhelmo kanalo sujungimo su Kuršių mariomis projektui rengti, manyčiau, būtų labai prasminga investicija tiek rekreacijos, tiek turizmo atžvilgiu.
Žinoma, turėtų dalyvauti ir Aplinkos ministerija, ir visos regione esančios savivaldybės. Be šito jungiamojo darinio, kuriam, akivaizdu, turi vadovauti ne savivaldybė, o Vyriausybės paskirta institucija, mes nieko neturėsime, tik tuščias kalbas“, – savo nuomonę išsakė A. Vaitkus.
Į klausimą, ar kažkas šiemet buvo daroma dėl Vilhelmo kanalo įveiklinimo, Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas atsakė lakoniškai: „Su Vilhelmo kanalo tema susiję klausimai diskusijų formatu buvo aptariami vidiniuose darbiniuose susirinkimuose.“
Paklaustas, kaip vertina nuomonę, jog galima Vilhelmo kanalą ties Klaipėda sujungti su mariomis ir neiškeliant trečiosios vandenvietės tik sumažinus jos apsaugos zoną, Klaipėdos meras atsakė: „Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ištyrė situaciją. Ji sako, kad net iš Drevernos uostelio plaukiant Vilhelmo kanalo kryptimi negalima labai didinti vandens pratekamumo todėl, kad tai kelia atitinkamą pavojų geriamojo vandens kokybei. Prieš reiškiant savo nuomonę reikėtų įsigilinti į situaciją.“
Naujo šliuzo statyba – kitąmet
„Jau galutinai sutarėme, kad kitais metais pradėsime naujo šliuzo Drevernoje statybą, kad galėtumėme atverti didesniems laivams įplaukimą į Vilhelmo kanalą“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.
Priminus, kad žadėta, jog jis bus pastatytas dar šiemet, meras paaiškino: „Projektas jau baigtas, bet pastatytas šliuzas taip greitai nebus.
Iš pradžių mums Vidaus vandens kelių direkcija sakė, kad tai bus 200-300 tūkst. eurų biudžeto projektas, bet kai buvo apskaičiuota sąmata, jo kaina – 2,4 mln. eurų. Pasirodo, tas projektas nėra toks paprastas. Bet kitais metais esame numatę pinigų ir planuojame pradėti statybas.“
Neseniai darbai buvo laikinai pristabdyti, bet Jokšų tiltas jau yra remontuojamas. Jo remontas kainuos daugiau nei vieną milijoną eurų. B. Markausko teigimu, ne tik pats tiltas remontuojamas, bus sutvarkytos ir prieigos.
Nacionalinio reikšmingumo lygmens Lankupių šliuzas, kuris yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, prieš prasidedant sezonui atidaromas, o sezonui pasibaigus uždaromas. Jo techninė būklė įvertinta 2022 metais.
Įvairūs jo tyrimai ir matavimai buvo atlikti pernai, o šiemet tų tyrimų pagrindu parengtas Lankupių šliuzo tvarkybos darbų projektas. Bendra objekto statybos ir montavimo darbų kaina – 2,2 mln. eurų.
Turint omenyje naujo Drevernos šliuzo statybas, Lankupių šliuzo ir Jokšų tilto remontą, Klaipėdos rajono savivaldybei reikia surasti apie 6 mln. eurų.
Galimybės
Pagrindinė kliūtis siekiant intensyviau įveiklinti Vilhelmo kanalą, Klaipėdos rajono mero teigimu, yra jo jungtis su Klaipėda, kanalas, jungsiantis Kuršių marias ir Vilhelmo kanalą. Su tuo susijusi trečiosios vandenvietės, jos apsauginės zonos problema.
„Tol, kol neatsiras galimybės iš Klaipėdos mažųjų laivų uostelio kanalu įplaukti į Vilhelmo kanalą, tol ta dalis Vilhelmo kanalo nuo Drevernos Klaipėdos link bus sunkiai įveiklinama. Tai nėra paprastas dalykas.
Dabar tas kanalas jau planuojamas Klaipėdos miesto teritorijoje, nebe rajono. Mes daryti kokią nors įtaką neturime galimybės.
Nuo Drevernos Mingės link į Miniją pastačius Drevernos šliuzą atsiras didesnės galimybės pramoginiams laivams. Kitais metais prie šliuzo bus tvarkoma teritorija. Per žuvininkystės vietos veiklos grupę planuojame įrengti slipą, tualetus, automobilių parkavimo aikštelę“, – kalbėjo B. Markauskas.
Pagrindinis Klaipėdos rajono savivaldybės rūpestis – finansuoti Drevernos šliuzo įrengimą. Rajono mero teigimu, vis dar trūksta prieplaukų plaukiant mažaisiais laiveliais, kad būtų galima sustoti, išlipti iš laivo. Tačiau konkretaus plano dėl jų dar savivaldybė neturi.
Rajono meras informavo, kad kartu su nekilnojamojo turto „Vėjų miestelis“ įgyvendintojais Svencelėje parengtas pėsčiųjų ir dviračių tako palei Vilhelmo kanalą nuo Svencelės iki Klaipėdos projektas. Dabar investuotojas ir rajono savivaldybė bando tartis, kaip tą projektą realizuoti.
B. Markauskas pasidžiaugė, kad pagaliau šiemet pakeistas kanalo pavadinimas teisingu – Karaliaus Vilhelmo kanalas. Priekulės seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės teigimu, kanalo pavadinimas sovietmečiu buvo pakeistas į Klaipėdos kanalas. Ir iki šiol visur buvo tokie užrašai.
„Istoriškai tikrasis pavadinimas yra Karaliaus Vilhelmo kanalas. Šiemet mes užsakėme informacines lentas su tokiu pavadinimu ir pakeitėme senuosius užrašus“, – teigė seniūnė.