Gausinama populiacija
Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyr. specialistas Valdas Gečys yra pasakojęs, kad dirbtiniu žuvų veisimu ir vandens telkinių įžuvinimu užsiima visos Europos šalys. Būtent dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių būdų palaikyti, didinti ir atkurti žuvų išteklius natūraliuose vandens telkiniuose.
„Žuvų ištekliai net jų neeksploatuojant atsikuria ne per vienus metus, o įvertinus žvejų mėgėjų ir kai kuriuose vandens telkiniuose specializuotos verslinės žvejybos įtaką, dirbtinio veisimo ir įžuvinimo darbus kryptingai būtina vykdyti nuolat.
Žuvys veisiamos ir vandens telkiniai įžuvinami ne vien dėl žvejų mėgėjų poreikių tenkinimo, yra labai svarbi gamtosauginė funkcija, turinti neįkainojamą šių žuvų populiacijų atkuriamąją ir išliekamąją vertę, užtikrinant bioįvairovę“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, dirbtinio veisimo dėka atsistato lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, ungurių ištekliai Lietuvos telkiniuose, nors dar visai neseniai lašišos buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, buvo sumažėjęs ungurių gausumas vidaus vandenyse.
„Remiantis patvirtintais planais, kasmet į vidaus vandenis (vidutiniškai 230–240 vandens telkinių, iš kurių 134–140 yra ežerai, 70 – upės, 30–33 tvenkiniai) įžuvinama 8–12 milijonų žuvų jauniklių“, – teigė pašnekovas.
Planai iki 2028 m.
Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyrius informavo, kad Žuvų įveisimas į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai žvejybos plotui, atliekamas vykdant žuvų ir vėžių išteklių atkūrimo valstybinės reikšmės vandens telkiniuose programas.
Programų pagrindu tampa mokslininkų rekomendacijos – „Rekomendacijos dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metams“.
Vadovaujantis jomis Žemės ūkio ministerija rengia žuvivaisos planą konkrečiam laikotarpiui. Anot specialistų, planas derinamas su Aplinkos ministerija.
Žuvininkystės tarnyba yra įgaliota įgyvendinti žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programas ir kasmetinius planus.
Minėtose programose ir planuose yra numatyti vandens telkiniai, į kuriuos turi būti išleidžiamos patvirtintos žuvų rūšys, jų amžinės grupės, žuvų kiekiai.
Patvirtintose programose ir kasmetiniuose žuvivaisos planuose, aiškina specialistai, numatytos žuvų rūšys beveik nesikeičia, tačiau keičiasi kiekiai:
„Daugiausiai, pagal vienetus, vandens telkiniai žuvinami plėšriomis žuvimis: lydekomis, vėgėlėmis, šamais, sterkais, unguriais (ungurių išteklių vald. projektas), stabiliai kasmet upės žuvinamos lašišomis, šlakiais, margaisiais upėtakiais.“
Patvirtintus žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2024-2028 m. planus galite rasti ČIA.