Tiriama kelis kartus
Higienos instituto (HI) Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė sako, kad Lietuvoje maudymosi sezonas prasideda birželio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 15 d. Vis dėlto savivaldybių institucijų sprendimu gali būti nustatytas ir kitas laikotarpis.
Sezono pradžia gali būti paankstinama, o sezono pabaigos laikotarpis pratęsiamas priklausomai nuo to, kai tuo metu maudyklose galima tikėtis didelio besimaudančiųjų skaičiaus.
Kad gyventojai galėtų saugiai maudytis šalies ežeruose ir upėse, jų vanduo tiriamas pagal kelis parametrus.
„Per maudymosi sezoną turi būti paimta ir ištirta ne mažiau kaip 8 mėginiai, įskaitant ir pirmą mėginį prieš sezono pradžią. Vandens mėginiai maudyklose imami reguliariai kas 2 savaites.
Vandens mėginiai imami maudyklų vietose, kur tikimasi daugiausiai besimaudančiųjų arba kur pagal maudyklos vandens charakteristiką laukiama didžiausia tarša“, – sako ji.
Maudyklų vandens kokybei įvertinti tiriami 2 mikrobiologiniai parametrai: žarniniai enterokokai ir žarninės lazdelės.
„Atsižvelgiant į higienos normos HN 92: 2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.
Papildomus tyrimus reikia atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitinka higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas vandens kokybės tyrimams atlikti turi būti paimtas papildomas mėginys, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos“, – priduria HI Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovė.
Anot jos, taip pat turi būti stebimas ir vandens skaidrumas, pagal savivaldybės nustatytą maudyklos vandens kokybės stebėsenos kalendorinį grafiką.
Esant vandens skaidrumui mažesniam nei 1 m, reikia atlikti chlorofilo „a“ tyrimus. Nustačius chlorofilo „a“ kiekį didesnį nei 50 µg/l, atlikti melsvabakterių tyrimus ir esant melsvabakterių kiekiui didesniam nei 20 000 ląstelių/ml, informuoti visuomenę ir rekomenduoti nesimaudyti.
Nustačius melsvabakterių kiekį didesnį nei 100 000 ląstelių/ml, uždrausti maudytis ir stebėseną vykdyti reguliariai kas savaitę, kol melsvabakterių kiekis bus mažesnis nei 100 000 ląstelių/ml. Taip pat toliau vykdyti ir chlorofilo „a“ kiekio ir skaidrumo stebėseną, aiškino pašnekovė.
Kur galima maudytis
Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė 2023 metų Europos Sąjungos šalių maudyklų vandens kokybės duomenis. Pagal šį vertinimą didžioji dauguma (85 proc.) Europos maudyklų atitinka aukščiausius ES kokybės standartus. 96 proc. visų oficialiai nustatytų ES maudyklų vandens kokybė atitiko minimalius kokybės standartus ir tik 1,5 proc. buvo įvertintos kaip prastos kokybės.
Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitoje nurodoma, kad tik 36 proc. Lietuvos paviršinių vandens telkinių atitinka gerą ekologinę būklę. 46 proc. vandens telkinių ekologinė būklė buvo vidutinė, 14 proc. – bloga, o 3 proc. – labai bloga.
Pagal EAA 2023 m. vandens kokybės duomenis iš daugiau kaip 22 000 maudyklų 27 Europos Sąjungos šalyse, taip pat – Albanijoje ir Šveicarijoje, daugiausia puikios vandens kokybės maudyklų yra Kipre (97,6 proc.), Austrijoje (96,9 proc.), Kroatijoje (96,7 proc.), Graikijoje (95,8 proc.).
Lietuva (89,3 proc.) patenka į dešimtuką ir lenkia tokias valstybes kaip Ispanija, Suomija, Latvija, Švedija, Nyderlandai ir kitas.
HI Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad birželio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 101 maudyklos vandens kokybę. Šiais metais į maudyklų vandens stebėsenos sąrašą įtraukta 121 maudykla.
Birželio 11 d. pakartotinai atlikus tyrimus, Naujosios Vilnios paplūdimio mokykloje mikrobiologinė vandens tarša tęsėsi, buvo nustatyta 6 kartus didesnis, nei leidžiama, žarninių enterokokų ir 2,4 kartus didesnis žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens.
Ištyrus 127 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę, birželio 3 d. Kėdainių rajone Šušvės upėje ties Josvainiais, Keleriškių tvenkinyje, birželio 10 d. Vilniaus rajono Elniakampio ežere nustatyta mikrobiologinė tarša.
Birželio 17 d. HI dar nebuvo gavęs vandens tyrimų rezultatų iš Lazdijų, Kupiškio, Radviliškio, Švenčionių ir Ignalinos rajonų bei Visagino maudyklų.
Atnaujintą informaciją apie vandens kokybę pagal apskritis galite rasti ČIA.
Klimatas keičia vandens kokybę
Keičiantis klimatui vandens kokybė gali prastėti, galimai vanduo dažniau „žydės“.
„Mokslininkai ir toliau fiksuoja daugybę klimato kaitos padarinių gėlo vandens telkiniams, estuarijoms ir jūrų aplinkai, ir prognozuojama, kad ateityje šie padariniai dar labiau sustiprės. Dėl šio poveikio ir taršos maistingosiomis medžiagomis dumblių žydėjimas gali tapti stipresnis ir dažniau pasireikšti didesniame vandens telkinių skaičiuje“, – kalba pašnekovė.
Šiltėjant klimatui didėja potvynių, liūčių tikimybė, kuri taip pat blogins vandens kokybę.
„Daugėjant gausių kritulių, į vandens telkinius patenka maistinių medžiagų nuotėkis, kuris skatina melsvabakterių augimą. Taip pat didėja vandens temperatūra, o melsvabakterės sparčiau dauginasi auga šiltame vandenyje.
Dėl aukštesnės temperatūros taip pat stiprėja vandens sluoksniavimasis, todėl šiltas paviršinis vanduo plūduriuoja ant šaltesnių vandens sluoksnių. Dėl sluoksniavimosi gali išsiskirti papildomos maistinės medžiagos, sukauptos dugno nuosėdose, ir tai padeda melsvabakterėms išsilaikyti šiltame ir saulėtame viršutiniame sluoksnyje“, – sako G. Norkienė.
