Lietuvoje sutinkamos dvi stintų formos: migruojančios ir sėslios stintos. Migruojančios stintos, dar vadinamos didstintėmis, gyvena Baltijos jūroje, o sėslios stintos – stintelėmis. Jos gyvena giliuosiuose Lietuvos ežeruose: Luodžio, Smalvų, Siesarties, Luokesos, Drūkšių, Lūšių, Asvejos, Juodųjų Lakajų.
Šaltieji gilieji ežerai, kurių vandens optimali temperatūra yra maždaug dvylika laipsnių, joms yra geriausia aplinka. Stintos turi vieną išskirtinę, tačiau visiems žinomą ir jaučiamą savybę – specifinį kvapą, primenantį agurkus. Toks kvapas – dėl stintose randamų iš linoleno riebalų rūgšties susidariusių cheminių medžiagų, kurios randamos ir agurkuose, manguose, arbūzuose, ančiuviuose.
Išvaizda stintelės ir didstintės praktiškai nesiskiria – nedidukė verpstės formos žuvis žalsvai rusva nugara, melsvai sidabriškais šonais, baltu pilvu. Jas atskirti galima nebent pagal akių dydį. Stintelių akies skersmuo yra ženkliai didesnis nei atstumas tarp akių. Didstinčių akies skersmuo gali būti tolygus tam atstumui ar net mažesnis.
Žymesnis kūno dydžio skirtumas. Stintelės užauga iki 10 cm ilgio ir sveria vos kelis gramus. Jų giminaitės didstintės yra gerokai stambesnės – gali išaugti iki 25–30 cm, bet dažniausiai būna 15–22 cm ir sveria maždaug 30–50 g. Stintelės subręsta vienerių – dvejų metų amžiaus ir gyvena tik kelerius metus, neršia tik kartą gyvenime. Didstintės subręsta dvejų–trejų metų, išgyvena iki septynerių–devynerių metų. Stintos į nerštavietes migruoja didžiuliais būriais.
Neršto migracijos laiką lemia vandens temperatūra. Idealiausios sąlygos yra -6℃. Lietuvoje didstintės neršia dažniausiai kovo–balandžio mėnesiais. Jei žiema šilta, nerštas gali prasidėti jau vasario mėnesį. Patelės ant vandens augalų, žvirgždėto, smėlėto dugno išleidžia apie 40 000 ikrelių, po neršto dauguma žūva, stintų būriai išsisklaido. Minta vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, žuvų ikreliais, mailiumi. Pačios stintos dažnai tampa starkių, lydekų, ešerių, vandens paukščių grobiu.
„Stintų populiacijai išnykimo pavojus negresia. Kadangi stintų gyvenimo ciklas trumpas, intensyvi jų žvejyba (gaudomos ir pramoniniu būdu), nepalankios aplinkos sąlygos neršto metu, kasmet daro įtaką jų išteklių gausumui“, – apie šių žuvų populiacijos būklę pasakojo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ichtiologinio ir herpetologinio rinkinių kuratorė Natalija Avyžienė.