Aštriadančiai jūsų vilkai
„Viena skaniausių įmanomų pagauti žuvų“, – sako tinklaraščio Žvejybinis almanachas kūrėjas ir vienos žvejybinės įrangos įmonės ambasadorius Baltijos šalyse Erikas Neviera kalbėdamas apie jūrų vilką – įspūdingos išvaizdos laimikį.
Lietuvoje E. Neviera gaudo starkius, lydekas, kartais ešerius, o Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje – įspūdingo dydžio ir išvaizdos plėšrūnus.
Anot jo, sugaunami jūrų vilkai paprastai būna pilkšvai melsvos spalvos, užauga iki 20 kg, o pasigauti galima nuo kranto.
„Jo skoninės savybės labai vertinamos. Tai nėra tipiška žuvis kaip starkis ar menkė, mėsa kitokios tekstūros – primena krevetę ir kalmarą.
Žuvį galima sugauti 30 m gylyje prie Norvegijos krantų džigavimo būdu su 50 g galvakabliu ir silikoniniu masalu užmetant 50 m atstumu. Čia pat, tarp salų, priemiesčio teritorijoje, kur gyvena žmonės“, – sako jis.
Jūrų vilkai atrodo išties grėsmingai. Šių žuvų žiotys skirtos triuškinti krabų kiautus ir jūros ežius, mat jais jos maitinasi.
„Dantimis ji gali perkąsti skardinę, todėl pirštų tikrai nereikia kišti. Aišku, aš žinau kaip tinkamai ją paimti. Reikia laikyti už žiaunų, po pilvu pakišus ranką. Bet ji kaip ungurys yra sunkiai išlaikoma, todėl kai pagavau, atsegiau kabliuką ir kol buvo ant pievos padariau vaizdo įrašą“, – tikina pašnekovas ir prideda, kad žuvies skoninėms savybėms labai didelę įtaką turi tai, kuo ji maitinasi, būtent todėl jūrų vilkų mėsa – kone delikatesas.
„Net mums visiems žinomos lydekos, jeigu yra pagautos didelės kur nors Nemune ar mažame ežere, neturi gerų kulinarinių savybių, nebent kol dar yra jaunos. O žuvys, pagautos dideliuose ežeruose, pavyzdžiui, Lietuvoje – stintelės, seliava, ar Švedijoje – upėtakiai, yra nerealaus skonio“, – tikina E. Neviera.
Sveria dešimtimis kilogramų
„Lyra, menkė, saida, skumbrė, jūrų vilkas, jūrų ešeriai, otai, silkės, kalmarai“, – vardija E. Neviera, paklaustas, ką galima pagauti Norvegijoje. Anot jo, pats paprasčiausias ir patogiausias būdas tą daryti – žvejyba nuo kranto.
„Didieji otai gaudomi išplaukus giliau į jūrą su laivukais, ten, kur jau galbūt Golfo srovė prieina prie Norvegijos. Golfo srovė yra kaip atskaitos taškas žvejui kur plaukti ir ką gaudyti.
Šiemet pavasarį pusės metro skersmens otai buvo sukibę ir man. Labai gražios, rudų spalvų žuvys.
Kas ima gidų keliones į Šiaurės Norvegiją, dar gali pagauti ir jūros ešerių – jie būna didžiuliai. Gali sverti apie 10 kg. Traukiami iš didelių gylių – 300 m. Naudojamos specialios elektrinės ritės, nes jei užkimba kokie 5 ešeriai po 10 kg, juos dar reikia ištraukti iš 300 m gylio, žvejo rankoms tai sunkiai įmanomas dalykas. Todėl yra specialios ritės, žvejai jų neperka, o nuomojasi vietoje. Ešeriai – viena iš skaniausių žuvų, kurias gali pasigauti mūsų tautiečiai“, – pasakoja žvejys.
Anot jo, žvejyba nuo kranto tikrai leidžia sugauti ne vieną įspūdingą laimikį.
„Menkės – viena vertingiausių žuvų tiek gaudymo, tiek kulinarine prasme. Kuo labiau į šiaurę, tuo laimikiai didesni. Kitos žuvys – lyra (panaši į menkę) ir saida (tokia didelė skumbrė), vertinama žvejų kaip stipri kovotoja. Ji užkibusi elgiasi kaip išprotėjusi, daug paprašo valo, žvejams būna daug emocijų jas traukiant.
Vasarinė ir viena populiariausių žuvų, kuri gali būti pagauta nuo kranto, yra skumbrė. Jų gali būti labai neblogų egzempliorių. Įmanoma tokių pagauti, kad vyriškais pirštais sunku apimti ir išlaikyti.
Bet ji būna tik vasaros metu, nes jos atplaukia prie krantų neršti iš didelių gylių. Tada jos yra lengviau pasiekiamos, plaukia dideliais būriais. Gaudomos taip vadinamomis girliandomis po 5-6 kabliukus, taigi galima pagauti po 5-6 skumbres vienu metu“, – dalijasi pašnekovas.
E. Neviera sako, kad pasigauti žuvį ir suvartoti vietoje galima be apribojimų, tačiau norint sugautą laimikį atsigabenti į Lietuvą vertėtų pasidomėti taisyklėmis. Bent jau skrendant lėktuvu leidžiama pasiimti 18 kg žuvies.