1. Vieta ir laikas
Atvėsus vandens telkinių vandeniui žuvys pakeičia savo buvimo vietas. Šiuo metu kuojų stovinčio vandens telkiniuose reikėtų ieškoti ties pirmuoju gylio perkritimu – skardžiu. Tokiame povandeniniame šlaite, nueinančiame į 3 – 4 m, galime tikėtis sugauti „padoresnę“ rudeninę kuoją. Geriau, kai tokia vieta nebūna per daug nutolusi nuo kranto. Ten žvejoti plūdine meškere bus patogiau ir lengviau.
Rudenį tikrai galima išskirti ryškų vakarinį kuojų kibimą. Dažnai kelios valandos prie sutemstant būna pačios rezultatyviausios. Todėl galite drąsiai vykti meškerioti kuojų ir po darbo. Svarbu, kad turėtumėte nors kelias valandas šviesesnio paros meto.
2. Reikiamos plūdės
Vasarą „karaliavusios“ lazdelės formos „Waggler“ tipo plūdės rudenį užleidžia savo pozicijas plūdėms su „kūnu“. Ištęsto lašo korpusą plūdės bus daug parankesnės žvejojant kiek toliau nuo kranto ir dažnai rudenį pasitaikančiomis vėjuotomis žūklės sąlygomis. Dar geriau, jei tokios plūdės bus pasunkintos.
3. Skandinkite valą!
Dažnai meškeriotojai pamiršta žvejodami „Waggler“ tipo meškere paskandinti pagrindinį meškerės valą. Tik tai atlikdami, ypač žvejojant vėjuotu oru, galėsite sėkmingai meškerioti plūdine meškere. Jei naudojate specialų „Match“ tipo valą, belieka užmetus plūde panardinti meškerės galą į vandenį ir, pasukus kelis kartus ritę, padaryti meškere atvirkščią kirtimui veiksmą. Jei turite paprastą monofilamentinį valą, skęsti jį galite „priversti“ ištepdami ar apipurkšdami jį indų ploviklio ir vandens mišinių santykiu 1:3.
4. Lėtai besileidžiantis masalas
Kaip ir visais metų laikais, taip rudenį kuojos mėgsta lėtai besileidžiantį masalą. Todėl svarelius išdėstykite taip kad masalas kuo natūraliau ir lėčiau leistųsi į dugną. Taip jūs galėsite ne tiks „įtikti“ įnoringosioms kuojoms, bet ir nustatyti kuriame vandens sluoksnyje šiuo metu maitinasi žuvys.
5. Jaukai ir masalai
Rudenį, kuojų žvejyboje, reikia elgtis kiek „subtiliau“ nei vasarą. Viskas turi būti „maža“: tiek jaukai tiek masalai. Geriau keliais jauko rutuliais pašėrus žūklavietę vėliau, priklausomai nuo situacijos, iš laidynės pamėtyti gyvų pašarų (musės lervų, jų kokonų), grūdinių (konservuotų kukurūzų, kanapių) ar pašarinių 2–4 mm granulių.