1. Tinkama vieta
Taip, karosų pilna įvairaus plauko „balose“ ir sodžiaukose. Bet, norint suvilioti bent per kilogramą sveriantį žvynuotąjį, teks ieškoti didesnio vandens telkinio. Tai gali būti nedidelis tvenkinys, pratekantis ežeriukas ar net Kauno ir Kuršių marios. Tokiuose vandens baseinuose, kur be karosų apstu ir plėšriųjų žuvų, jie gali išaugti tikrai dideli.
2. Tinkamas laikas
Norint žvejoti išskirtinai tik didelius karosus, teks keltis vos švintant arba praleisti prie vandens visą vakarą ar net naktį. Būtent tamsiuoju paros metu dideli karosai yra daug drąsesni ir aktyviau maitinasi.
3. Reikiami ginklai
Pats paprasčiausias būdas sugauti karosą – itin jautri plūdinė meškerė, tačiau ji turi ir didžiulį trūkumą. Ne paslaptis, kad dideli karosai kimba ypač atsargiai. Kartais jų kibimas primena išrankiojo lyno „stilių“: plūdė vos prineria, vėl išneria, virpa ir t.t., todėl tuose vandens telkiniuose, kur dugnas nepadengtas itin dideliu dumblo sluoksniu, patogiausia bus dugninė meškerė ir „Method“ tipo šėryklėlė. Tokio tipo šėrykla su trumpu pavadėliu ir masalu ant „plauko“ sistemos – „mirtini“ spąstai dideliam karosui. Vos tik jam įsiurbus masalą, kabliukas jau būna nasruose, o dėl šėryklėlės svorio įvyksta savaiminis pasikirtimas.
4. Augalinės kilmės masalai
Nors dideli karosai su malonumu ryja ir gyvūninės kilmės masalus, bet smulkmė juos mėgsta lygiai taip pat. Todėl norint sulaukti didelio karoso kibimo, teks naudoti išskirtinai augalinės kilmės masalus. Tai gali būti konservuoti ar šutinti kukurūzai, kelios kruopos, granulės ar net maži baltyminiai kukuliai. Dideliam karosui, kaip ir jo tolimam pusbroliui šapalui, ypač patinka nemažas gabalas batono minkštimo, užmautas ant 8–10 nr. kabliuko.
5. Skirtingos žuvys, kiti ir „charakteriai“
Kaip žinote, Lietuvos vandenyse gyvena dviejų rūšių karosai. Senasis, čiabuvis, auksinis karosas, ir „imigrantas“ sidabrinis karosas. Pastarasis jau spėjęs plačiai įsitvirtinti daugumoje Lietuvos vandenų ir yra aktyviai meškeriotojų gaudomas. Jo kibimo „stilius“ yra drąsesnis, sidabrinukas dažnai masalą griebia ir viduriniuose vandens sluoksniuose. Tuo tarpu jo pusbrolis „auksinukas“ – mieliau renkasi ant dugno gulintį masalą. O auksinio karoso kibimas ir jo pastangomis kuriami plūdės „viražai“ atrodo ypač įspūdinai ir gali iš kantrybės išvaryti net ir geležinius nervus turintį meškeriotoją.
