„Aplinkosauginių reidų tikslas – ne protokolų skaičius ir baudos, o prevencija. Mums svarbu, kad žvejybos kultūra Lietuvoje augtų ir kartu mažėtų pažeidimų. Todėl prašom visų žvejų mėgėjų šiek tiek luktelėti, kol žuvys išnerš ir vėl bus galima lydekauti. Juo labiau kad žvejai mėgėjai žino – po neršto lydekos būna alkanos, tad laimikis labiau džiugina“, – sako departamento direktorė Olga Vėbrienė.
Tam, kad lydekų ištekliai atsinaujintų, jos ne tik ypač saugomos neršto metu, bet, dirbtinai išnaršinus, mailiumi įžuvinami vandens telkiniai.
Šių vertingų žuvų populiacijos žvejybos draudimas nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. taikomas tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams. Be to, nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę.
Nuo akcijos „Lydeka“ pradžios vasario 1 d. aplinkosaugininkai jau patikrino kiek per 4 000 žvejų mėgėjų, paėmė 140 žvejybos įrankių (tinklų, šakotinių, skritulių, grąžtų, meškerių ir kt.), apskaičiuota žala aplinkai – 7 756 eurai.
Svarbu: už neteisėtą lydekų žvejybą gresia baudos nuo 120 eurų iki 300 eurų su nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Taip pat tektų atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – 240 eurus už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką.
Lydeką sugavus gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį.
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti elektronine sistema. Apie skubaus reagavimo reikalaujančius įvykius praneškite telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.