Į perpelę panaši žuvis, tik kiek aukštesniu ir labiau kuprotu plokščiu iš šonų kūnu. Nugara tamsi, melsvo atspalvio, o šonai ir pilvas sidabriški. Šonuose ties žiauninių dangtelių viršutiniu kraštu yra po didelę tamsią dėmę ir rečiau už jos būna dar po kelias mažesnes dėmeles. Pagal tai jas lengva atskirti nuo perpelių, kurios tokių dėmių neturi. Tiesa, retai pasitaiko, kad ir kai kurie alsės individai dėmių neturi.
Žvynai vidutinio didumo, lengvai iškrentantys. Ant pilvo jie sudaro aštrią briauną. Galva labai didelė ir aukšta, apatinėje dalyje plokštesnė.
Neršia gegužės mėnesį, upių žiotyse.
Šiųmetukai iš upių į jūrą migruoja rudenį.
Minta planktoniniais vėžiagyviais, o stambesnės alsės – kitas smulkesnes pelagines žuvis.
Paplitusios Šiaurės Atlante (Europos pakrantėse), Baltijos jūros vakarinėje dalyje. Rytinėje dalyje labai retos, bet rastos kaimyniniuose Lietuvai rajonuose. Prie Lietuvos krantų – itin retos. Paskutinis užfiksuotas sugavimas – 1999 m. Kuršių mariose.
Alsės – svarbios verslinės žuvys Šiaurės jūroje ir vakarinėje Baltijos jūros dalyje tie Kyliu.
Užteršus upių žiotis, šių žuvų paskutiniais metais smarkiai sumažėjo.
Kaip gaudyti?
Prie Lietuvos krantų – itin retos. Paskutinis užfiksuotas sugavimas – 1999 m. Kuršių mariose.