Na, o kas gi iš tikro yra ta klasikinė Angliška stick plūdė? Pats žodis stick pažodžiui išvertus iš anglų kalbos reiškia pagaliuką arba lazdelę. Šių plūdžių konstrukcija yra tokia, kad ji primena lazdelę, taigi, žinant anglų polinkį „pasilengvinti sau gyvenimą“, nieko keisto, kad ir šias plūdes jie pavadino būtent lazdelėmis. Taip pat, kiek ankščiau šios plūdės buvo gaminamos vien tik iš medienos, sakyčiau, kad tai irgi turėjo įtakos tokiam pavadinimo susiformavimui.
Stick plūdės tvirtinamos prie sistemėlės bent dviejuose taškuose – viršuje ir apačioje; modifikacijos su metaliniu kyliu – bent trijuose taškuose. Šio tipo plūdės neturi antenos, kuri parodytų kibimą meškeriotojui. Antenos vaidmenį atlieka ryškiai nudažyta viršutinė plūdės korpuso dalis.
Teisingai subalansavus stick plūdę virš vandens turi kyšoti ne daugiau nei pusė centimetro plūdės korpuso. Iš pirmo žvilgsnio tokia plūdė gali pasirodyti grubi ir nejautri. Tačiau kadangi tik labai trumpa plūdės atkarpa kyšo virš vandens, net ir labai greiti kibimai gana lengvai pastebimi ir realizuojami. Mano nuomone, šios plūdės parodo daugiau kibimų nei sakykim standartinės bolo tipo plūdės su ilgomis antenomis, kur pusės centimetro plūdės prinardinimą meškeriotojui pamatyti išties keblu ar net neįmanoma.
Bėgant metams buvo sukurta daugybė stick tipo plūdžių modifikacijų, kur skiriasi plūdės forma, medžiagos iš kurių šios plūdės gaminamos ir panašiai. Sakykime, vienas modelis pasižymi didesnio skersmens viršutine dalimi, o va kitas gana plona; vieno kilis yra iš metalo, o kito iš medžio ir taip toliau. Šiai dienai, bendra visų stick plūdžių savybė yra tik ta, kad jų korpusai paprastai yra gaminami iš balsos medienos. Iš tikro kol kas dar neteko matyti stick plūdės, kurios korpusas būtų pagamintas iš plastiko ar putos, tačiau, mano nuomone, tai – tik laiko klausimas.
Stick plūdės kilis turi didelę įtaką plūdės savybėms, todėl plūdės su reikiamu kiliu pasirinkimas duotoms žūklės sąlygoms turi būti tinkamas. Šiuolaikinių stick plūdžių kyliams yra naudojamos trys pagrindinės medžiagos:
• Aliuminio viela
• Lignum vitae mediena
• Specialus plastikas
Aliuminio viela ir plastikas daugiau ar mažiau kiekvienam pažįstamos medžiagos. Tuo tarpu lignum vitae mediena yra kas kita ir šiandien tai – gana retai sutinkama medžiaga, todėl apie ją papasakosiu kiek daugiau.
Lignum vitae mediena turi įdomių savybių ir ankščiau buvo naudojama daugybėje sričių. Tai itin kieta ir skęstanti vandenyje mediena. Stick plūdžių kilių gamyboje ši mediena naudojama būtent dėl to, kad ji lėtai skęsta vandenyje. Jeigu kalbant konkrečiai, šios medienos tankis yra didesnis nei vandens apie 20 procentų.
Parinkus tinkamas balsos ir lignum vitae medienų proporcijas, gaminant stick tipo plūdes, išgaunamas efektas kai plūdės pasvirimas srovėje atkartoja sistemėlės pasvirimą po vandeniu. Pastaruoju metu kai kurie stick plūdžių gamintojai lignum vitae medieną pradeda keisti tokiu pačiu tankiu pasižyminčiu plastiku. Vis dėl to, plastiką lengviau išlieti, jis visai nesugeria vandens, ir norimos jo savybės išgaunamos kiekvieną kartą be arba su itin mažomis paklaidomis.
Na, o dabar apie plūdžių savybes, kurias suteikia medžiagos, iš kurių yra pagaminti jų kiliai:
Aliuminio viela
• Geriau veikia stipresnėje srovėje
• Geriau veikia kai bent apie 2/3 švinukų yra vienoje grupėje
• Didesnis stabilumas dėl svarelių koncentracijos vienoj grupėje
Lignum vitae
• Didesnis užmetimo nuotolis
• Delikatesnis masalo pateikimas/kontrolė
• Geriau veikia silpnoje srovėje
• Geriau veikia kai svareliai paskirstyti
Specialus plastikas
• Visos lignum vitae medienos savybės plius
• Pigiau pagaminti
• Gali būti skaidrus
• Nekeičia plūdrumo
• Ilgaamžiškesnes
Apie įrankius
Stick plūdės yra skirtos itin delikačiai žūklei vidutinės ir lėtos tėkmės negiliose, paprastai iki dviejų metrų lygio, upėse. Būtent tokiomis savybėmis ir pasižymi dauguma Anglijos upių. Atsižvelgiant į tai stick gaminamos jos nuo maždaug 0,5 g iki 3,5 g keliamosios galios. Nors šios plūdės gali pasirodyti per lengvos, kad jas užmesti, tačiau žūklė stick plūdėmis yra neatsiejama nuo plono pagrindinio valo naudojimo. Tai būtų 0,12 mm –0,16 mm gijos. Užmetimas, sakykime iki 15 m., ir sistemėlės kontrolė naudojant ploną valą paprastai nesukelia jokių problemų.
Koto ilgis taip pat turi didelę įtaką sistemėlės kontrolei. Taisyklė čia paprasta: kai daromas pravedimas – kuo didesnis atstumas tarp meškeriotojo ir plūdės, tuo ilgesnis kotas padės lengviau kontroliuoti sistemėlę. Žinoma, ši taisyklė negalioja kai meškeriotojas yra įsibridęs į upę ir gali sistemėlę kontroliuoti lygiagrečiai srovei jau nuo tos vietos, kur jis yra įbridęs.
Žūklė stick plūdėmis yra neatsiejama nuo match tipo kotų panaudojimo. Šie kotai pasižymi daugybe (paprastai 15+) ilgakojų žiedelių. Tokio kiekio žiedelių reikia, dėl to kad delikačią sistemėlę būtų įmanoma pravesti srovėje net esant drėgnam orui ir valas neliptų prie koto blanko. Anglijoje, meškeriotojai gaudantys upėse, dažnai naudoja 5 ir daugiau metrų siekiančius match tipo kotus!
Pastaruosius kelis dešimtmečius Anglijos meškeriojai gaudydami stick tipo plūdėmis paprastai naudoja populiarias neinercines rites. Šios ritės yra gana universalios, nes jomis patogu užmesti ir greit suvynioti sistemėlę. Tuo tarpu, prieš atsirandant neinercinėms ritėms, buvo naudojamos visai kitokios ritės – būtent inercinės ritės. Kartas nuo karto ir dabar pavyksta išvysti vieną kitą britų meškeriotoją gaudantį būtent tokiomis ritėmis.
Taip yra todėl, kad šios ritės ir po šiai dienai lenkia neinercines rites, sistemėlės pravedimo efektyvumu. Kai sistemėlė pravedama pasroviui, ji ima tempti valą nuo ritės ir ritės būgnas ima iš lėto suktis, taip šiek tiek prilaikydama sistemėlę ir tobulai pateikdama masalą. Žinoma, meškeriotojas gali dar šiek tiek prilaikyti tokios ritės būgną, kad dar labiau pristabdytų sistemėlės pravedimą. Tokiu būdu pravedimą padaryti įmanoma tobulai lygų ir delikatų. Deja, inercinės ritės prarado savo populiarumą dėl to, kad užmesti nėra paprasta, kaip ir greit suvynioti sistemėlę iš toli.
Apie sistemėles
Paskutinis elementas tradicinėje žūklėje su stick plūdėmis yra pati sistemėlė ir svarelių išdėstymas. Tradicinis svarelių išdėstymas, kai naudojamos stick tipo plūdės, turi net britų sugalvotą pavadinimą shirt button style. Pažodžiui išvertus iš anglų kalbos reiškia marškinių sagų stilius. Nors ir skamba keistokai iš pirmo žvilgsnio, iš tikro, tai – gana tikslus pavadinimas. Kaip žinome, marškinių sagos yra prisiūtos vienodais tarpais, kas 15 cm. Būtent šią analogiją galima prilyginti svareliams ant valo.
Čia turiu omenyje, kad svareliai yra išdėstyti lygiais 15–20 cm tarpais nuo pat plūdės iki pavadėlio. Toks svarelių išdėstymas suteikia sistemėlei delikatumo, o masalą įmanoma pateikti itin natūraliai. Paminėsiu, kad tokiai sistemėlei paprastai naudojami 6–8 svareliai. Tokio tipo sistemėlės geriausiai veikia su plūdėmis, kurių kiliai yra sunkūs; pagaminti iš storo ir sunkaus plastiko.
Žinoma, svarelių išdėstymas per visą sistemėlės ilgį ne visada yra tinkamas. Sakykim, kai žūklavietė yra gilesnė arba kai stipri srovė, tokia sistemėlė būtų visiškai neefektyvi. Meškeriotojui būtų sunku suprasti kada masalas jau pasiekė norimą gylį, kada kirsti ir taip toliau. Todėl grubesnė ir labiau įprasta sistemėlė, kai bent 2/3 plūdės keliamosios galios svarelių yra vienoje grupėje. Tokios sistemėlės geriausiai veikia kartu su stick plūdėmis, kurių kiliai yra pagaminti iš nestoros aliuminio vielos.
Apie jaukinimą
Baigdamas stick tipo plūdžių aptarimą negaliu nepaminėti ir klasikinės jaukinimo taktikos, kai meškeriojama būtent stick plūdėmis. Šiai jaukinimo taktikai britai tam taip pat turi sugalvoję pavadinimą – little and often. Pažodžiui išvertus iš anglų kalbos tai reiškia dažnai ir po truputį. Tai yra jaukinimas naudojant tokius masalus kaip musės lervas, kokonus, kanapes, kukurūzus ir panašiai. Mums įprastas parduotuvinis / pasigamintas jaukas nėra naudojamas. Jaukinama dažnai, tačiau nedideliais kiekiais, sakykime maždaug 10–20 musės lervų, kas 30–60 sekundžių ar panašiai.
Tokio jaukinimo suveikimui paprastai reikia šiek tiek laiko, tačiau vos tik susirenka pakankamai žuvų, jos ima konkuruoti dėl kiekvieno kąsnelio ir jas sugauti pasidaro lengva. Dar verta paminėti, kad taip jaukinant dažnai į žūklavietę susirenka padoresnės žvynuotosios. Dar vienas tokio jaukinimo privalumas yra tame, pagal kibimų skaičių meškeriotojas gali reguliuoti masalų kiekį ir jų pateikimo dažnumą. Sakykime įprastinio startinio jaukinimo nėra, taigi, rizikos peršerti žuvis dar net nepradėjus meškerioti taip pat nėra.
Žinoma, kartais jaukinimas su parduotuviniu jauku gali būti daug kartų efektyvesnis, nei jaukinimas masalais jau aptartu dažnai ir po truputį būdu. Vis dėl to, kaip žinome, jaukinimo taktikos pasirinkimas priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl pasakyti trumpą ir vienareikšmį atsakymą, kaip optimaliai jaukinti bet kurioje situacijoje, nėra įmanoma.