Artėjant kalendorinei vasarai, išlėkiau pažvejoti į Nerį. Po žvejybos, galiu patvirtinti – vasara upėse jau prasidėjo!
Šapalai jau stovi vasarinėse vietose, mačiau keletą „riebių“ išėjimų. Taip pat mačiau du žvejus su šapalais, kurie svėrė tikrai daugiau nei 1,5 kg, pagauti vobleriais nuo paviršiaus. Deja, geroji šapalų vietelė buvo užimta, tad teko tenkintis žuvimis kitose vietose.
Iškart pamačiau, jog prie akmens kažkas muša. Pagalvojau, jog tai šapalas / salatis, tačiau klydau – SSR voblerio neėmė, o užmetus Zip Baits Rigge, paėmė ne salatis, kaip tikėjausi, o lydeka (apie 45 cm ilgio). Kadangi spiningas lengvas, ritė mažutė, buvo labai smagi dvikova.
Ėjau toliau, tačiau du vaikinai, gerdami alų, nusprendė nueit, kaip jie sakė „iki salos, į kurią eidavo vaikystėje“, tad teko staigiai prieš salos priekį mesti voblerį, kol jie dar neišgąsdino visų žuvų. Ir buvau teisus, iš antro metimo (paskutinis šansas buvo prieš pat jiems pasiekiant salą) užkibo šapalas. Smūgis buvo stiprus, o traukti taip pat buvo visai malonu, šapalas buvo ~30 cm. Kadangi bachūrai saloje gėrė alų, maudėsi, lakstė šuo, tad į pačią salą nėjau, o mečiau aplink ją, šiek tiek toliau nuo jų. Nusprendžiau išbandyti naujai įsigytą voblerį Lucky John Anira.
Šis vobleris mane nustebino tuo, kad, nors tose pačiose vietose mėčiau Jackall Chubby, Rigge, Crackjacką, ant jų žiobriai nekibo. O būtent šis vobleris ir suviliojo du žiobrius. Žiobriai maži, tačiau, kaip minėjau anksčiau, su ultralight spiningu galima atrasti daug naujų malonumų, net ir traukiant mažesnes žuvis.
Vėliau, jau bachūrams išėjus, saloje pagavau lydeką. Galėjau pasilikt ilgiau, tačiau norėjau nueiti šapalų, nes buvo gana vėlu. Tad skubėjau link pirmosios salos priekio, tačiau sustojau, kur žvejybos pradžioje pagavau lydeką, nes žinau, jog prie to akmens gyvena ir šapalas arba salatis. Nusprendžiau užmesti Anira, galbūt salatis susivilios. Vėl suklydau. Kaip išprotėjusios šį voblerį žnaibė ir ant jo kibo AUKŠLĖS. Pagavau gal 3 ar 4, bet tiesiog atsibodo, jog jokia kita žuvis negali prieiti prie voblerio.
Nuėjau į salos priekį, ten sutikau žvejus, kurie jau baiginėjo žvejybą. Buvo pagavę, kaip sakiau anksčiau, gal 4 ar 6 šapalus po ~1,5 kg. Kadangi šapalų populiacija buvo apmažinta, šapalai išbaidyti, pavyko ištraukti vieną šapaliuką, o kitas, riebesnis, nepataikęs į voblerį, paniro ir daugiau nebeiškilo.
Nutariau baigti žvejybą ir kitą kartą atvažiuoti arba anksti ryte, arba anksčiau vakare, kad spėčiau į gerąsias vieteles.
Nei žvyno draugai!
Daugiau tinklaraštininko įspūdžių rasite čia.