Šiame Aplinkos ministerijos surengtame forume, į kurį susirinko apie pusšimtį žvejų mėgėjų bei verslinės žvejybos atstovų ir šios srities ekspertų, dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, žemės ūkio viceministras Darius Liutikas, Aplinkos ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM specialistai.
Forumo tikslas, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, – pasikeisti nuomonėmis apie žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimą, žuvų išteklių apsaugą ir gausinimą, ežerų krašto teikiamas galimybes smulkiajam verslui, vidaus vandenų žuvininkystės ateitį.
Ši tema, kaip sakė renginio dalyvius pasveikinęs Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys, itin aktuali molėtiškiams, kurių krašte gausu ežerų. Meras pasidžiaugė, kad Aplinkos ministerija organizavo tokį renginį, nes diskusijos ir padeda rasti geriausius sprendimus.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovo Lino Ložio pranešimas akivaizdžiai parodė, kad dauguma žuvų išteklių labai atsigavo uždraudus verslinę žvejybą. Pavyzdžiui, Kauno mariose nutraukus tokią žvejybą, žuvų vis gausėjo, o jų biomasė augo.
Linas Ložys taip pat pažymėjo, kad po 2014 metų, kai buvo gerokai padidintos baudos už brakonieriavimą, žuvų ištekliai atsigavo ir tuose ežeruose, kur nevyko verslinė žvejyba. Labai sumažėjęs pažeidimų mastas turėjo teigiamos įtakos šių išteklių būklei.
Diskusijos apie darnios vidaus vandenų žuvininkystės viziją metu išryškėjo nuomonių įvairovė. Reguliuoti ginčų temperatūrą teko diskusiją moderavusiam Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkui Antanui Kontautui.
Daugelio forumo dalyvių nuomone, šalies žuvų išteklių ateitis labai priklauso ir nuo pačių žvejų sąmoningumo. „Pagavai - paleisk“ principas turėtų tapti kiekvieno žvejo mėgėjo taisykle.