Kadangi pretendavau į mokslinę apžvalgą, tai kreipiausi į Aplinkos ministeriją su prašymu pasidalinti jų turimais duomenimis. Juk jie tikrai turėtų žinoti, kiek leidimų yra nuperkama. Ir netrukus tikrai sulaukiau duomenų. Tačiau vis tiek lengva nebuvo, nes jose atsispindėjo tik nupirktų pagal tipą leidimų skaičiai. Pavyzdžiui, 2017 metais buvo nupirkta: į neišnuomotus vandens telkinius – 74357, 21259 mėnesiniai ir net 151849 vienos dienos leidimai. Į išnuomotus vandens telkinius, atitinkamai, 2099 metiniai, 2081 mėnesiniai bei 32070 vienos dienos leidimai.
Dar žmonės nupirko 1589 metinius leidimus Nemuno Deltos regioniniam parkui, 1368 mėnesinius ir 57596 vienadienius leidimus. Plius dar 18834 lašišų ir šlakių licencijas ir dar atskirai povandeninei medžioklei, upėtakių ar sykų limituotai žūklei...
Ir bandyk dabar, kad gudrus, susigaudyti, kiek čia tų žvejų yra! Juk kur žinoti, kiek žvejų, turinčių metinius leidimus neišnuomotuose vandens telkiniuose, dar perka ir išnuomotose, žvejoja lašišas ar važiuoja žvejoti į Nemuno žemupį ar atvirkščiai.
Vienintelė galimybė tai sužinoti, turbūt būtų viena – išfiltruoti duomenis pagal pavardes ir vardus. Bet tokios galimybės turėdamas tik ataskaitas, deja, neturėjau. Tad teko šiek tiek (prieš tai kiek žvilgtelėjus į lubas) bei pasirėmus Lietuvos demografiniais duomenimis, „pripliusuoti“ prie labiausiai tikėtino skaičiaus pensininkus ir vaikus, kuriems leidimo nereikia. Ir tuo pagrindu kelti hipotezę, kad mūsų galėtų būti apie 150 – 170 tūkst. arba 5,2 – 6 procentai nuo visų gyventojų. Šiuo požiūriu beveik idealiai atitiktume ES vidurkį.
Pristatinėjant šį pranešimą sulaukiau replikos iš forume dalyvavusio žuvininkystės vyr. specialisto Justo Poviliūno, kad jie 2012 m. darė rimtą sociologinį tyrimą, kiek žmonių ir kaip vartoja žuvies produktus. Jame net 15 procentų Lietuvos respondentų nurodė, kad jie vartoja tik savo sugautą žuvį. Taigi, remiantis šia logika, išeitų, kad mūsų yra (ar bent tuo laikotarpiu buvo) apie 450 000.
Tiesa pasakius, sunku ginčytis su moksliniais tyrimų išvadomis – pats mačiau jų duomenis, kuriuos p. Justas po forumo mielai persiuntė. Visgi, drįsčiau teigti, jog toks nesutapimas galėjo atsirasti ir dėl to, jog žmonės, atsakydami, kad vartoja savo sugautą žuvį, galėjo turėti omenyje ir savo tėvų, vyrų, senelių ar net kaimynų pagaunamą žuvį. Tokiu būdu remiantis tyrimu nebent galima būtų teigti, kad vienas Lietuvos meškeriotojas žuvimi sugeba aprūpinti dar 3 žmones. Ir pagal tai visai gali suprasti, kodėl mūsų meškeriotojams taip dažnai linkę nepaistyti pagaunamo laimikio svorio normų ir kodėl sunkiai skinasi kelią vakaruose populiarus „pagavai – paleisk“.
Vis dėl to, vis šiuos skaitinius nesutapimus galima laikyti visa nežymiais, jeigu pasiremtumėme dar prieš 2008 m. Žuvininkų rūmų užsakytais oficialiais tyrimais, kuriais remtasi, duodant ataskaitas ES institucijoms. Ir kuriais, ko gero, ir dabar remiasi užsienio statistai. Antai 2008 metais išleistoje knygoje „Visuotiniai pramoginės žūklės iššūkiai“ (eng. „Global Challenges of Recreational Fisheries“), remiantis šiuo tyrimu, yra teigiama, kad Lietuvoje yra apie 1,5 milijono žvejų arba 55 proc. visų gyventojų. Taigi, be jokių abejonių, esame labiausia žvejojanti tauta pasaulyje!
Iš kolegos istoriko dr. Kastyčio Antanaičio teko girdėti, jog sovietiniais laikais Lietuva buvo neabejotina lyderė tarp visų SSRS respublikų pagal sumeluotų deklaracijų apie tariamų pasiekimus pateikimo mąstą. Matyt, po nepriklausomybės niekas nepasikeitė. Tie patys buvę sovietiniai funkcionieriai, pasikeitus santvarkoms, lygiai tokius pat „makaronus“ kabino ir ES. Kai pagalvoji, kad, ko gero, pagal tokius „mokslinius“ duomenis būdavo nustatinėjamos ir leidžiamos pagauti verslininkams žuvų kvotos, tai nieko nuostabaus, kad turime savo vandenyse žuvies, tiek, kiek turime.
P.S. Kiekvieną pranešimo skaidrę iliustravau atitinkamu vaizdu. Rinkdamasis, kuo atvaizduoti Žuvininkų rūmų tyrimo duomenis niekaip negalėjau išsirinkti tarp barono Miunchauzeno ir Ostapo Benderio. Visgi, senoji vokiečių klasika nugalėjo.
P.S.S. Gerbiama Aplinkos ministerija, būkite geri, išfiltruokite turimuose duomenyse atskiras pavardes ir žinosime beveik tikslų Lietuvoje žvejų skaičių. Nebereiks daugiau niekam žvilgčioti į lubas ir raudonuoti.
Žurnalas „ŽvejOK“, 2018 lapkritis