Pasak žuvininkystės specialistų, kantriai ir sistemingai dirbant, po 4–5 metų nykstanti sterlių populiacija gali būti atstatyta, o karališkosios sterlės galės natūraliai augti ir veistis.
Sterles įveisti Lietuvos vandens telkiniuose bandoma jau daugiau nei šimtmetį. Pirmą kartą Lietuvoje sterlės įveistos žymaus ichtiologo Mykolo Girdvainio Nemuno upėje dar 1885 m., tačiau neprisitaikė. Vėliau šias žuvis Lietuvoje buvo bandyta introdukuoti 1953–1957 metais. Dėl vienkartinių akcijų ir nesant reikiamos apsaugos šie bandymai taip pat nebuvo sėkmingi.
Sterlės – pačios smulkiausios erškėtinių šeimos žuvys, paplitusios Rusijos, Ukrainos, rečiau – Baltijos jūros baseino didžiosiose upėse bei kitose upėse, įtekančiose į Juodąją, Azovo ir Kaspijos jūras. Iš visų šios šeimos žuvų, sterlės yra vienintelės visiškai gėlavandenės žuvys, gyvenančios tik upėse, yra labai sėslios ir nemigruoja į jūrą.
Suaugusios žuvies kūnas yra iki 125 cm ilgio, sveria iki 16 kg, tačiau pastaruoju laiku jos tampa vis retesnės ir užauga vis mažesnės (1,5–2 kg). Šių žuvų pilvas šviesus, nugara rusva, su aukštomis ir smailiomis plokštelėmis. Nugarinėje žuvies dalyje yra 12–17, šoninėje – 56–71, pilvinėje –10–19 kaulinių plokštelių. Sterlių šnipas ilgas, su 4 ūsais. Sterlės greitai subręsta ir yra labai vertingos žuvys.