Man, mažam vaikui, tai paliko neišdildomą įspūdį, išlikusį iki pat šių dienų. Vėliau dar ne kartą lankiausi šiame muziejuje. Tiesa, pastaraisiais metais jis buvo gerokai tiek „fiziškai“, tiek „morališkai“ pasenęs. Todėl labai apsidžiaugiau, išgirdęs apie jo atnaujinimo darbus ir su nekantrumu laukiau atidarymo.
Kaip ir kiekvieną vasarą, planuodamas atostogas pajūry, jau iš anksto žinojau, kad būtinai aplankysiu „Jūrų muziejų“. Taigi, viešėdamas Klaipėdoje, vieną saulėtą rugpjūčio dieną tai padariau. Sumokėjęs kasoje 10 eur, su drebančia iš susijaudinimo širdimi, tiesiog „bėgau“ link ekspozicijos.
Prie įėjimo mano dėmesį dar spėjo patraukti kaip visada linksmai nusiteikę pingvinai, bet aš skubėjau link žuvų. Na ir štai! Pirmasis reginys: pagrindinis akvariumas ir jame plaukiojantys didžiuliai eršketai. Tikrai pakankamai įspūdinga. Reginį dar sustiprina ant sienos rodomos įvairios projekcijos su jūrų gyvūnijos vaizdais. Nuotaiką kiek gadina visur zujantys žmonės, na, bet ką padarysi, ne man vienam norisi pamatyti naują „Jūrų muziejaus“ veidą. Pakilęs į antrąjį aukštą prabėgom apžiūrėjau Baltijos jūros atsiradimo bei raidos ekspoziciją. Praleidęs „elementorių“ apie pasaulio jūrų gyvūniją ir augaliją, pasileidau pirmyn – baisiai norėjau išvysti atnaujintus žuvų akvariumus.
Pagaliau – pirmieji akvariumai su gėlųjų Lietuvos vandenų žuvimis… Tiesiog milžiniškos kuojos, ešeriai – net atima žadą… Tačiau, po pirmojo įspūdžio bangos, imi suprasti, kad kažkas ne visai taip. Tada, geriau įsižiūrėjęs, supranti, jog visi gėlo vandens akvariumai labai jau panašūs. Ir gruntas tas pats, ir augalijos nėra… Nesiskiria ir upes bei ežerus imituojantys akvariumai. Pasigedau ir margojo upėtakio, kiršlio bei lašišos. Ir tada prisiminiau Londone, taip pat jūrų muziejuje, matytą akvariumą, kuriame imituotos visos upės dalys: ilgame akvariume vaizdžiai buvo parodytas upės aukštupys, vidurupys bei žemupys, su visa juose esančia augalija ir gyvūnija.
Na, ką gi… Einu toliau. Vėliau mane pasitinka jūrinės, lietuvio akiai egzotiškos, įvairiomis spalvomis „numargintos“ atogrąžų kraštų žuvys. Įdomūs inžineriniai sprendimai, kur vaikas ar suaugęs gali kišti galvą į organinio stiklo sferą ir apžiūrėti akvariumo žuvis, tarsi keliautų kokiu nors povandeniu batiskafu. Tai kelia nuostabą, tačiau man vis neišeina iš galvos, tarsi „neišbaigti“, gėlo vandens akvariumai su Lietuvai įprastomis žuvimis.
Dar ima darytis tikrai karšta ir kyla klausimas – kodėl moderniame muziejuje negalima išspręsti gero vėdinimo ar kondicionieriaus klausimo? Tenka gerokai palūkuriuoti ir prie pagrindinio muziejaus „vinies“ – organinio stiklo koridoriaus po didžiuoju akvariumu. Čia žmonių skaičius ribojamas. Na, pagaliau patenku. Kiek keistokai atrodo keletas muziejaus darbuotojų, valančių rasojančius koridoriaus stiklus. Na, gal kaltas didelis žmonių kiekis… Taip, didžiuliai eršketai, plaukiantys virš galvos, atrodo nepakartojamai ir galiu patvirtinti, kad koridorius tikrai daro įspūdį…
Be keleto įdomių salių apie Baltijos jūros šiandieną: teršimą ir kitas problemas ir koncepcinių minčių, susijusių su žmogaus buvimu, po ir ant vandens, koridoriaus, „vidinis“ muziejaus kaip ir baigiasi. Ekspozicijas apie laivus ir jūreivystę buvau matęs iš ankščiau, todėl apžiūrėjęs ruonių ir jūros liūto baseinus ir dar kart nusišypsojęs žaidžiantiems pingvinams, pasukau link išėjimo.
Apibendrinus galiu pasakyti, kad muziejus iš tikrųjų yra interaktyvus: daug įvairių informacinių bei liečiamų ekranų konsolių su įvairiais žaidimais ir klausimynais. Taip pat žaidimo tipo liečiamų „eksponatų“, kurie, kaip mačiau, vaikams tikrai patiko.
Taigi, ar verta eiti į Lietuvos „Jūrų muziejų“? Bilieto kaina (saugusiam 10 eur vaikui 5 eur ) tikrai įkandama ne kiekvieno lietuvio ar juo labiau ne kiekvienos šeimos biudžetui. Tokius pastebėjimus radau ir muziejaus atsiliepimų knygoje. Viliuosi, kad ateityje bus sudaryta galimybė aplankyti muziejų ir platesniam, įvairių finansinių galimybių žmonių ratui, juolab, kad muziejus yra valstybinis. Kaip jau minėjau, gėlo vandens akvariumai su mūsų kraštų žuvimis, man paliko šiokį tokį slogutį. Na, bet čia mano asmeninė nuomonė.
Taigi, jei galite sau leisti – nueikite jau vien iš patriotiškumo ir patys viską išvysite. O pamatyti tikrai yra ką!