Visai nesuvalkietiški suvalkiečiai
Turbūt girdėjote mitus apie suvalkiečių „skūpumą“, šykštumą ir pan. Tai turiu jums išdidžiai pranešti, kad tai visiška NETIESA. Tuo dar kart įsitikinau, kai šį pavasarį viešėdamas Marijampolėje užsukau į „ Hobifish“ žūklės įrankių parduotuvę. Joje dirbęs malonus vyrukas, vardu Edvardas, ne tik atsakė į man rūpimus klausimus – kas kur ir ką šiuo metu meškerioja – bet net davė plūdę dovanų! Gal kam atrodo ir menkniekis, bet man – labai maloni staigmena.
Todėl ir šįkart užsukus pas Edvardą, jis man maloniai pasiūlė, kartu su juo, pameškerioti, vietinių „mariose“ vadinamoje, visai šalia Marijampolės miesto esančioje, Šešupės užtvankoje. Edvardas joje mėgsta gaudyti karšius lengvos klasės „Feeder“ tipo meškerėmis. Kadangi apie „atostogas su plūde - Suvalkijoje“ rašiau, tai kodėl gi šįkart neaprašyti „atostogų su dugnine“?
Ir mėgėjai žvejoja kaip sportininkai
Prie mūsų su Edvardu išvykos prisijungė ir jo geras bičiulis Tautvydas. Jis į sutartą susitikimo vietą atvažiavo pirmas. Man atvykus į žūklavietę iškart į akis krito rimtas Tautvydo pasiruošimas. Kaip tikras žvejys–sportininkas jis turėjo platformą, ilgą tinklelį žuviai, skėtį masalams, žodžiu visą pilną „pro“ ekipiruotę. Tai pamatęs supratau, kad šis vyrukas – ne diletantas ir į žūklę žiūri rimtai. Tai nieko nelaukęs iškart pradėjau klausinėti apie vietines žūklės ypatybes.
Pasirodo, „mariose“ baltos žuvies yra daug, tačiau ji – įnoringa. Norint sugauti „padoresnį“ karšiuką tenka nemažai darbo įdėti: mažinti kabliukus, ploninti, pavadėlius, parinkti tinkamus jaukus. Vietiniai, kaip visur – dažniausiai beria daug žirnių ir kartais kažką pagauna. Jie su Edvardu gaudo kitaip – mėgsta sportiškesnę subtilesnę žūklę ir laimikiais tikrai nesiskundžia.
„Keistas“ masalas ir elementarios sistemėlės
Jau kas kas, bet uodo trūklio lerva man tikrai su vasara ir karšių žūkle nieko bendro neturi. Pasirodo, klydau. Edvardas primygtinai patarė turėti šį masalą savo arsenale ir, kaip vėliau paaiškėjo, ne be reikalo.
Tačiau suvalkiečių dugninės sistemėlės manęs tikrai nenustebino – ta pati elementari laisvai ant valo slankiojanti šėryklėlė arba kitaip „In line“ sistema. Tik aš tarp jų truputį „išsišokau“ – žvejojau su „Pater noster‘iu“.
Žūklė
Pradėjus žūklę ilgai pirmųjų laimikių laukti neteko. Vos užmetus meškeres suvalkietiški karšiukai „davė apie save žinoti“. Ir, nors aš su didžiuliu nepasitikėjimu moviau raudonas lervas ant kabliuko, geriausiai kibo būtent ant jų.Tiesa, teko ir su jauko priedais pažaisti, dėti tai „gyvų“ priedų, tai stambesnės frakcijos elementų. Bet žuvys kibo. Gal ir ne pačios didžiausios, bet smagiai praleisti meškeriotojiškų atostogų pavakarę tinkamos. Todėl, jei netikėtai atostogų metu, atsirasite Marijampolėje, pabandykite pažvejoti suvalkietiškose „mariose“. Didelių karšių nepažadu, bet bent jau laiką praleisite tikrai smagiai.
