Sakyk, kada pradėjai gaudyti brakonierius?
K.S. : Prieš kokius 4 metus. Tada dar dirbau Vilniuje. Pamatęs „Lašišos dienoraščio“ įrašus feisbuke apie tai, kaip baisiai rudenį yra brakonieriaujama Vilnios upėje, pradėjau „naktinėti“ ir aš. Tuo metu, baigęs 18 – 19 valandą vakaro darbus, iškart lėkdavau prie upės ir budėdavau prie jos iki kokių 3 – 4 valandų ryto. Vėliau teko persikelti ir gyventi bei dirbti Klaipėdoje. Tuomet pradėjau užsiimti panašia veikla pamario krašte.
Kas tave paskatino užsiimti šia savanoriška veikla?
K.S. : Manau, jog paskatino pamatyti tikri brakonieriavimo mąstai. Nors pats esu aistringas žvejys, tačiau meškeriodamas tokių dalykų nepamatysi. Reikia praleisti kelias naktis ar vakarus „pasalose“, kad gyvai pamatytum, kiek žuvų yra ištraukiama, nuduriama ar nutrenkiama elektra vos per kelias valandas. Kitas dalykas yra grįžtamasis ryšis. Kai tik pradėjau užsiiminėti šia veikla, pamačiau, kad mano gamtosaugai suteikta informacija atneša vaisių – pažeidėjai būna sugaunami.
Bet juk kiti sako: „Tai – gamtosaugos reikalas“?
K.S. : Taip, bet šiuo metu gamtosaugos Lietuvoje yra labai mažai, todėl jai tikrai reikia pagalbos. Aš manau, kad visada reikia pradėti nuo savęs ir viską rodyti savo pavyzdžiu. Juk visi mes, meškeriotojai, norime sugauti daug ir įspūdingų žuvų. O kaip kitaip tai padarysime, jei leisime mūsų visų upėse ir ežeruose siautėti brakonieriams? Kas tuose vandenyse liks?
Tau teko daug bendrauti su sučiuptais brakonieriais, kuo jie pateisina savo veiklą?
K.S. : Faktiškai visi jie šia veikla užsiima dėl lengvai ir greitai uždirbamų pinigų. Nė vienas iš jų nėra man sakęs, kad žuvį gaudo sau. Dažniausiai rimti brakonieriai yra mokūs, tačiau jie „samdo“ asocialius asmenis, kad šie atliktų visą juodą darbą. Pavyzdžiui, galiu paminėti tiek man, tiek Klaipėdos rajono gamtosaugai puikiai žinomą veikėją – „tinklininką“. Jis tinklus stato pats, tačiau ištraukti žuvį siunčia asocialius asmenis, nes už naudojamą neleistiną žūklės įrankį baudos yra gerokai mažesnės, nei už neleistinai sugautą žuvį.
Tavo nuomone turėtų didėti baudos už naudojamą neleistiną žūklės įrankį?
K.S. : Tikrai taip. Manau tai priverstų ne vieną labai rimtai pagalvoti prieš darant šią veiklą.
Kokie brakonieriavimo įrankiai populiariausi pamario krašte?
K.S. : Sakyčiau, tinklai ir žeberklai. Naudojama ir elektra, tačiau kol kas man „elektrikų“ sugauti nepavyko. Tikiuosi, kad bendromis pastangomis su gamtosauga, tai greitu metu pavyks padaryti.
Žinau, kad per visą savo, brakonierių gaudytojo karjerą esi patekęs į ne vieną keblią situaciją, teko būti apsuptam nedraugiškų vyrukų. Kaip pavykdavo išsisukti?
K.S. : Čia kaip ir su visais agresyviais padarais, nereikia parodyti, kad tu jų bijai ir bendrauti kaip lygus su lygiu. Tada kažkaip po truputį viskas išsisprendžia. Gal dar man drąsos prideda ir tai, kad aš užaugau „rimtame“ Šiaulių mieste (juokiasi).
Tavo manymu, kas turėtų pasikeisti, kad brakonierių siautėjimas Lietuvoje baigtųsi?
K.S. : Manau, turi didėti gamtosaugos pajėgumai. Kol kas tiek ekipažų, tiek gamtos apsaugos inspektorių skaičius visoje Lietuvoje labai mažas. Jie net negali laisvai patruliuoti. Dažniausiai tenka tik reaguoti į gautus pranešimus.