Kovo pradžioje Švedijoje vyko žuvininkystės specialistų seminaras, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas būtent mūsų jūros menkėms. Iš viso seminare Baltijos regiono mokslininkai perskaitė 16 pranešimų, kuriais buvo bandoma atsakyti į pagrindinį klausimą – kas lemia menkių išteklių sumažėjimą. Blogiausia situacija menkių populiacijoje šiuo metu fiksuojama rytinėje Baltijos jūros dalyje.
Taigi mokslininkai teigia, kad pastaraisiais metais pablogėjus vandens cirkuliacijos sąlygoms, Baltijos jūroje padidėjo plotų, kuriuose trūksta deguonies, ir tie rajonai dažnai sutampa su rytinių menkių nerštavietėmis (Borhholmo, Gdansko ir Gotlando įdubos). Tarp šių trijų nerštaviečių palankiausios sąlygos išliko tik Bornholmo rajone.
Dėl Baltijos jūros ekosistemos pokyčių suprastėjo menkių mitybos racionas bei mitybos objektų prieinamumas. Dėl maisto trūkumo stebimas padidėjęs menkių kanibalizmas. Didelė dalis menkių tiesiog badauja ir negauna pakankamai augti reikalingos energijos. Visos šios priežastys galėjo lemti per pastaruosius kelerius metus 1,5 karto sumažėjusį menkių augimo greitį. Dėl maisto nepritekliaus nuo maždaug 2005 m. labai sumažėjo didesnių nei 40 cm ilgio menkių vidutinis svoris.
Be to, stebimas ir padidėjęs parazitų kiekis menkių kepenyse. Tai siejama ir su didėjančia ruonių populiacija Baltijos jūroje. Šie žinduoliai yra galutiniai šiuos parazitus platinantys jų šeimininkai. Parazitų neigiamas poveikis atsiranda tuomet, kai žuvys dėl prastos mitybos nepasiekia reikiamo įmitimo. Taip pat dėl šių veiksnių galimai išaugo natūralus mirtingumas.
Menkių neršto laikotarpis, kuris paprastai prasideda kovo mėnesį, pailgėjo iki rugpjūčio. Kadangi nerštinės migracijos metu žuvys praktiškai nesimaitina, ilgesnis neršto laikotarpis lemia didesnį išsekusių žuvų skaičių. Menkės pradėjo ankščiau bręsti. Jei 2003–2008 metais pasiruošusios neršti menkės dažniausiai siekė 40–45 cm, tai 2011–2016 m. laikotarpiu didžiąją dalį neršiančių žuvų sudarė 30–35 cm ilgio individai. Tai reiškia, kad tokio dydžio menkės subrandina mažesnį ikrų kiekį ir smulkesnius ikrus, todėl mažėja tiek individų, tiek žuvų biomasės ištekliai.