Aplinkos ministerija pabrėžia, kad nuostatų dėl cheminio fosforo surišimo ežerų vandenyje ir/arba dugno nuosėdose programoje nėra, tačiau planuojama artimiausiu metu nustatyti, kuriuose Lietuvos ežeruose sparčiai vyksta uždumblėjimas dėl iš dugno nuosėdų išsiskiriančio fosforo. Atsižvelgiant į tai, kad šis metodas Lietuvoje iki šiol netaikytas, jo naudoti platesniu mastu neplanuojama. Fosforo surišimo ežerų vandenyje ar dugno nuosėdose metodo efektyvumas kol kas bus išbandytas viename iš labiausiai uždumblėjusių ežerų, prieš tai įvertinus tokio valymo poveikį aplinkai.
Ateityje mechaninis ežerų dumblo valymas nebus taip plačiai remiamas valstybės kaip iki šiol. Lietuvos ežerai yra natūraliai senstantys ir dumblėjantys, o vien tik mechaninis ežerų dumblo valymas dažniausiai tik laikinai padidina vandens telkinių rekreacinį patrauklumą, tačiau beveik nedaro įtakos jų būklei. Valant ežerą mechaniniu būdu sudrumsčiamas vanduo, dalis dumblo nuosėdose esančių maistingųjų medžiagų grąžinamos į mitybos grandinę, o valymo vietoje visiškai sunaikinama dugno augalija ir bestuburiai, taip sutrikdoma ežero ekosistema. Nors iš Lietuvos ežerų ne vieną dešimtmetį dumblas buvo valomas mechaniniu būdu, tačiau valstybinio aplinkos apsaugos monitoringo duomenys nerodo valytų ežerų būklės pagerėjimo, todėl reikia ieškoti kitų būdų, kaip padėti Lietuvos ežerams.
Įgyvendinant Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programą ir gerinant vandens telkinių būklę bus siekiama mažinti taršą iš žemės ūkio, nustatyti griežtesnius reikalavimus nuotekų tvarkymui, sustiprinti kontrolę ir kt. Nutraukus taršą, jei ežeras nėra per daug paveiktas, jame vyksta savaiminio apsivalymo procesai. Remiantis moksliniais duomenimis, didesnių nei 50 hektarų ežerų ir tvenkinių būklė pagėrės pritaikius biomanipuliacijos (žuvų populiacijos sureguliavimo, makrofitų šalinimo ir pan.) priemones.