Galutinį verslinės žūklės uždraudimą vidaus vandenyse numatančias įstatymo pataisas teikia konservatorius Mykolas Majauskas ir trys Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovai – Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė bei Aurimas Gaidžiūnas.
Savo pastabas dėl šio įstatymo projekto jau pateikė Seimo teisės ir Seimo Europos teisės departamentai. Ir tos pastabos meškeriotojams nežada nieko gero.
Parlamento teisininkai teigia, kad pasigenda motyvų, kuriais remiantis teikiamos tokios įstatymo pataisos. Be to, jų manymu, „projektu siūlomas nustatyti verslinės žvejybos apribojimas laikytinas ne žvejybos reglamentavimo priemone, o žvejybos, kaip ūkinės veiklos, apribojimu“. O tai reiškia, kad žvejai verslininkai įsigaliojus pataisoms galėtų reikalauti kompensacijų, nors realiai verslinė žūklė, išskyrus specializuotą seliavų ir stintų žūklę, vidaus vandenyse nevyksta jau keletą metų.
Seimo teisės specialistai taip pat tvirtina, jog prieš pradedant svarstyti šias pataisas Seime reikėtų gauti Vyriausybės išvadą, nes žvejybos reguliavimas yra Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų veiklos sritis.
Portalas KABLYS.lt primena, kad meškeriotojų džiugiai sutiktos Žuvininkystės įstatymo pataisos buvo užregistruotos prieš porą savaičių.
Jomis numatoma, kad vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka būtų leidžiama tik specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių ir migruojančių ungurių žvejyba. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba būtų leidžiama tik Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.
Naujomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis taip pat siekiama nustatyti, kad verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos, 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių draudžiama, išskyrus specializuotąją stintų, strimelių ir grundalų žvejybą.