Padaugėjo lydekų – sumažėjo plakių. Sumažėjo plakių – padaugėjo karšių. Sumažėjo brakonierių – padaugėjo lynų. Tokias pagrindines išvadas galima padaryti iš šiemet Indrajų ežere atliktų tyrimų ataskaitos. Ir nors iki idealios ežero būklės dar toli, lyginant šiuos rezultatus su ankstesniais metais atliktų tyrimų duomenimis akivaizdu, kad ežero situacija gerėja.
Paskutinį kartą ichtiologiniai tyrimai Indrajų ežere buvo atliekami 2014 metais. Tąkart ežero žuvų bendrijoje dominavo kuojos ir smulkūs plakiai. Šiemet Lietuvos hidrobiologų draugijos mokslininkai gavo kitokius rezultatus: plakių ištekliai smarkiai sumažėjo, o karšių išaugo. Pagal biomasę pastarieji Indrajų ežero žuvų bendrijoje užėmė pirmąją vietą.
„Tikėtina, kad žymiai sumažėjęs plakių gausumas gali būti siejamas su pagausėjusia lydekų populiacija”, - teigiama tyrimo ataskaitoje.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad Indrajų ežere gausėja lynų. 2014 m. šiame ežere tai buvo pakankamai reta žuvis ne ir joms tinkamose buveinėse – augalijos prižėlusiose įlankose. Tada buvo teigiama, kad to priežastis gali būti susijusi su nelegalia žvejyba.
2017 metais lynų pagausėjo, o jų biomasė nuo bendros santykinės žuvų masės viršijo 7 procentus. Kaip seliaviniam vandens telkiniui, koks ir yra Indrajų ežeras, tai pakankamai auštas rodiklis.
„Apibendrinant 2014 ir 2017 metų tyrimų rezultatus galima teigti, kad Indrajai ne tik kad išliko kaip labai produktyvus seliavinis–karšinis ežeras, bet jo žuvų bendrija tapo labiau subalansuota: ženkliai sumažėjo plakių gausa ir biomasė, žymiai išaugo karšių biomasė, pagausėjo lynų ir lydekų”, - rašoma tyrimo ataskaitoje.
Tiesa, mokslininkai teigia, kad Indrajų ežere vis dar trūksta plėšriųjų žuvų, tad rekomenduoja jį toliau žuvinti lydekomis, kurios subalansuotų rūšių gausą žuvų bendrijoje, o tai mažintų tarprūšinę konkurenciją, kitoms žuvims pagerėtų mitybos sąlygos.