parengta pagal laukarpis.lt ir zvejokliai.lt informaciją
Trumpai papasakosiu, ką dar aptariame ir nusprendžiame per susirinkimą, trukusį daugiau nei dvi valandas.
1. Burtų keliu išrenkama 5-oji komanda į tarptautinį šių varžybų teisėjų žiuri. Ja šiemet tampa Ukraina. Smulkmena, tačiau maloni – esant konfliktinei situacijai tikrai turėsime palaikymą iš draugų šalies atstovų.
2. Bene pusę valandos diskutuojame apie atidarymo ceremonijos paradą, kuris buvo numatytas šiandien Kapošvaro miesto centre. Ši ceremonija – iškilmingiausia visų varžybų metu, kai pasipuošę kiekvienos šalies atstovai, grojant jų himnams, su vėliavomis žygiuoja centrine miesto gatve. Tačiau daug ką išgąsdina lietus, ir nors iš kai kurių šalių kapitonų girdisi argumentai „Mes karpininkai, mes pripratę prie lietaus“, nusprendžiama parado atsisakyti ir pereiti prie oficialios dalies miesto salėje.
3. Numatome laiką, kai aplink sektorius neturi likti nė vieno pašalinio, o tik visą parą budintys teisėjai: nuo 19:30 iki 7:00 varžybų teritorijoje gali likti tik komandų kapitonai, tačiau į savo šalių sektorius jiems bus leista įeiti su teisėjų palyda. Iš tikrųjų ir nėra reikalo ten naktinėti net kapitonams – visa strategija ir taktika aptarta jau gerokai prieš varžybas. Vyrai valanda valandon žino, ką daryti ir kaip elgtis esant vienai ar kitai situacijai.
4. Organizatoriai dar kartą patvirtina, kad pagal naujas FIPSed taisykles jie uždraudė statyti pagalbinių komandos narių palapines šalia sportininkų sektorių. Dabar prie kiekvienos zonos paskirta vieta palapinių miesteliui – ten ir apsistos visi, kurie norės būti arčiau savo komandų ir jau „su pirmais gaidžiais“ šnipinėti konkurentų komandas ar dalinti patarimus saviškiams. Mums tai irgi neaktualu – mūsų kempingas už 800 metrų, todėl dviračiais, kuriuos išsinuomosime rytoj ryte, puikiu aplink visą ežerą nutiestu dviračių taku bet kurį saviškių sektorių pasieksime labai operatyviai.
5. Nustatome jaukų papildymo laiką: penktadienį nuo 9 iki 11 val. Tuo metu į sektorių pagalbiniai nariai galės pristatyti papildomus jaukus, jei tokių kam pritrūks. Visi žinome, kad kartais atsitinka taip, jog esant intensyviam kibimui jau per parą sušeri tai, ką buvai pasiruošęs 2 ar 3 dienoms.
6. Du klausimai sukėlė daugiausiai diskusijų, pykčių ir net po kapitonų balsavimo vis tiek nukeliami spręsti teisėjų žiuri komisijai: platformų naudojimas ir žuvies svorio paklaida. Paaiškinsiu. Platforma, o gal tiksliau, miniatiūrinis lieptas, reikalingas tuomet, kai sektoriaus reljefas labai nelygus, stačiu šlaitu nueinantis tiesiai į vandenį. Vakar vaikštinėdami matėme tokių sektorių, kur krantas link vandens leidžiasi vos ne 30 laipsnių kampu, o po, prie kranto, dar 1-1,5 metrų status šlaitas iki vandens paviršiaus. Ir gylis iš karto – gerokai virš kelių. Burtams lėmus tokį sektorių nei tu tolimo metimo padarysi, nes stovėsena turi būti patogi, nei užkibus žuviai ją patogiai graibštu pasieksi. Jei sąžiningai, mums šis klausimas neaktualus. Tomas, Saulius ir Mantas, atvykę į pirmąją treniruotę Desedoje šią vasarą, iš karto pastebėjo tokius krantus ir darbščių auksarankių kalvių iš UAB „Ironietis“ dėka autobusiuko dugne atsivežėme tokias platformas.
Antrasis klausimas, sukėlęs daug diskusijų, žuvies svorio paklaida. FIPSed taisyklės pasipildė nauju punktu, kuris sako, jog žvejai sportininkai teisėjams svėrimui privalo pateikti tik įskaitinę žuvį, t.y. karpius bei amūrus, sveriančius ne mažiau nei 1,5 kg. Jei teisėjams pateikiama mažesnio svorio žuvis, komanda užsidirba geltoną kortelę. Antra tokia kortelė – ir rinktinė važiuoja namo dar nepasibaigus varžyboms. Kadangi ežere daug mažų karpių, jų pagausime visi. Ir ne visuomet „iš akies“ gali pasakyti, ar dėti ją į maišą laukiant teisėjų, ar leisti atgal, nes per maža. Net jei su savo svarstyklėmis prieš tai pasisversi ir pamatysi, kad žuvis sveria lygiai 1,5 kg, negali žinoti, kiek ji svorio praras maiše, kol teisėjai ateis jos pasverti.
Nekantraudamas laukiu rytojaus kapitonų susirinkimo, kur žiuri paskelbs neginčijamus sprendimus šiais abiem klausimais.
7. Daug klausimų susilaukė ir organizatoriai dėl nekokybiškai išvalytų sektorių. Kaip žinia, geram ir tolimam karpiniam metimui su 3,9 m kotu reikia didelės erdvės ir virš galvos, ir už nugaros. Tai reiškia, kad virš galvos neturi būti žemų medžių šakų, o už nugaros – pakankamai švarios vietos be krūmų ar medžių. Vengrų organizatoriai ramūs. Tada, kai ateisite į sektorių ir matysite, kad ten vienas kitas medukas trukdo, pasikvieskite teisėją, o jis jau pagelbės. Taip ir įsivaizduoju – sportininkai dėliojasi meškeres, jaukina, o šalia vietinis su benzopjūklu nuleidinėja medį...
Po pietų, kas iš susirinkimų, o kas iš pasivaikščiojimo pakrantėmis, visi susirenkame pavėsinėje kempingo pakraštyje. Prasideda daiktų dėliojimas, jaukų ruošimas ir rūšiavimas bei paskutinis mūsų susirinkimas, kur, tarsi mokinukai, pasikartosime viską, ką turėsime atlikti per 72 varžybų valandas.
Na o vakare, 18 valandą, mūsų laukia lietaus dėka sutrumpinta atidarymo ceremonija su iškilminga vakariene iš kurios, kaip visada, norisi išvažiuoti kuo greičiau – juk prieš varžybas ne baliai galvoj.
Kumščius spauskime dar stipriau – dabar už sėkmingus antruosius Aurimo burtus rytoj ryte ir kuo didesnį saulės, o ne lietaus kiekį!