HELCOM komisija patvirtino patariamosios darbo grupės 2019 metais parengtą Baltijos (aštriašnipio) eršketo (Acipenser oxyrinchus Mitchill, 1815) apsaugos ir atkūrimo planą. . Šis sprendimas leidžia tikėtis, kad aštriašnipiam eršketui, kaip rūšiai, bus skiriamas tinkamas visų valstybių dėmesys ir bus tęsiami išteklių atkūrimo darbai, siekiant išsaugoti ir gausinti šią vertingą rūšį.
Pagrindinis darbo grupės susitikimų tikslas – atkurti aštriašnipių eršketų išteklius Baltijos jūroje ir sudaryti sąlygas susiformuoti natūralioms populiacijoms, kurios atplauktų neršti į Lietuvos ir kitų šalių didžiąsias upes, kuriose šios karališkos žuvys kadaise natūraliai dauginosi Taip pat labai svarbu užtikrinti vykdomų darbų tęstinumą, skleisti informaciją žvejams, kad šios žuvys galėtų išgyventi ir nebūtų išgaudytos. Kiekvienais metais susitikimo Berlyne metu aptariami visų metų pasiekimai, vykdant aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo darbus.
Pirmųjų susitikimų, kurie rengiami nuo 2011 metų, tikslas buvo įtraukti į bendrą veiklą šalis (Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Rusiją), kurių upėse, remiantis istoriniais šaltiniais, gyveno ir buvo sugaunamas aštriašnipis eršketas. Išteklių atkūrimo darbus inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos instituto Berlyne specialistai, vėliau nuo 2006 m. prie jų prisijungė Lenkijos žuvininkystės specialistai, o nuo 2011 metų – Žuvininkystės tarnyba
Pasiekti norimą rezultatą Baltijos jūros regione, vykdant žuvų įveisimo darbus tik savo šalies upėse, būtų labai sunku. Todėl prisijungti buvo pakviestos visos aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės. Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių didelį tiesioginį poveikį rūšies išlikimui jūroje, yra žvejyba, todėl prie projekto prisijungė tokios šalys kaip Danija, Švedija, Didžioji Britanija, kurių verslinės žvejybos laimikiuose pasitaikydavo aštriašnipis eršketas A. oxyrinchus.
Galima pasidžiaugti, kad Lietuva tapo pirmąja šalimi, kurioje buvo patvirtinta aštriašnipio eršketo A. oxyrinchus išteklių atkūrimo programa. Mūsų šalis pirmoji įtraukė šią rūšį į Lietuvos Raudonąją knygą, vietoje iki tol buvusios rūšies – sturio (Acipenser sturio L., 1758), kurią dėl šaltėjančio klimato ir konkurencijos išstūmė būtent aštriašnipis eršketas. Tai patvirtino Lietuvoje bei kitose šalyse atlikti muziejinių eksponatų genetiniai tyrimai.
Žuvininkystės tarnyba nuo 2011 metų vykdo išnykusių aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimą Lietuvos vandens telkiniuose. Jie auginami nuo apvaisinto ikro iki reproduktoriaus Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Nuo 2012 m. į laisvę paleidžiami eršketai žymimi išoriniais ir vidiniais radijo bangomis sekamais žymekliais, suteikiančiais daug informacijos apie žuvų mirtingumą, migracijos intensyvumą, migracijos į Kuršių marias ir Baltijos jūrą greitį, taip pat kitą šios rūšies žuvų populiacijos atkūrimui reikalingą informaciją.
Nuo 2011 m. į Lietuvos upes įveista 197 251 vnt. aštriašnipių eršketų. Kad darbai vykdomi sėkmingai ir jaučiamas šių žuvų populiacijos pagausėjimas, galima spręsti iš žvejų atsiliepimų – aštriašnipių eršketų sugaunama vis daugiau. Žuvininkystės tarnybos specialistai nuolat ragina žvejus paleisti sugautas žuvis, kad aštriašnipiai eršketai išliktų, subręstų ir atplauktų neršti į tas Lietuvos upes, į kurias kadaise buvo išleisti.
Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kreipsis į Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją dėl galimo finansavimo aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimui.