Mokslininkai ilgai manė, kad muziejuose esančios iškamšos – tai sturiai, kadaise Lietuvos upėse dažna eršketinių žuvų rūšis, tačiau šiuo metu laikoma išnykusia. Tačiau ištyrus iškamšų DNR paaiškėjo, kad visos jos – aštriašnipiai eršketai. Šis faktas suteikė vilties atkurti eršketų išteklius Lietuvoje, nes Amerikoje gana dažni aštriašnipiai eršketai būtų puiki medžiaga įveisimo darbams.
2007 m. atsižvelgdama į Helsinkio komisijos (HELKOM) rekomendacijas, Lenkijos ir Vokietijos mokslininkų patirtį ir genetinių tyrimų duomenis, Žuvininkystės tarnyba kartu su Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutu inicijavo eršketų atkūrimo darbus Neries ir Šventosios upėse. Šiose upėse eršketai kadaise neršė natūraliai.
Pirmieji eršketai į Šventosios ir Neries upes iškeliavo 2011 metų liepos 7 dieną. Į šventosios upę ties Ukmerge ir Neries upę žemiau Vilniaus buvo išleisti pirmieji 30 aštriašnipių eršketų. 100 – 200 gramų svėrusias žuvytes iš Kanados parsigabenę, ikrus išaugino Lenkijos Olštyno universiteto žuvininkai, kurie sėkmingais savo veiklos rezultatais pasidalino ir su kaimynine Lietuva. Tais pačiais metais į mūsų upes iš Lenkijos žuvų veislynų atkeliavo dar beveik 5 tūkst. šių žuvų jauniklių.
Eršketų atkūrimas – sudėtingas procesas, todėl siekdami atkurti šią žuvų rūšį lietuviai bendradarbiauja su Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Danijos valstybių atstovais.
Šiuo metu Žuvininkystės tarnyba vykdo aštriašnipių eršketų reintrodukcijos programą, pagal kurią į natūralius Lietuvos vandenis kasmet išleidžiama vidutiniškai apie 15 tūkst. vienetų aštriašnipių eršketų į upes, kurios istoriškai buvo tinkamos šių žuvų migracijai ir nerštui. Taip pat Žuvininkystės tarnyba kartu su Ekologijos instituto Gamtos tyrimų centru vykdo šių karališkų žuvų migracijos Lietuvoje tyrimus.
Per pastaruosius 8 metus Žuvininkystės tarnybos Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuras į Nemuno baseino Neries ir Šventosios upes išleido virš 100 tūkstančių eršketukų.