Į Neries ir Šventosios upes išleistų eršketukų kelionė į Kuršių marias ir Baltijos jūrą vidutiniškai užtruks apie 40 parų. Ilgiausia žinoma šių žuvų kelionė iki marių – 80 parų, trumpiausia – 15 parų. Praėjus 15–20 metų, kai šios žuvys grįš neršti į tuos pačius vandenis, jų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Iš viso šios žuvys gali užaugti iki 300 kg svorio.
Beveik visi į upes paleisti aštriašnipiai eršketai pažymėti išoriniais „Floy-Tag“ tipo žymekliais. Kiekvienais metais pasirenkama skirtinga jų spalva. Šių metų specialiųjų žymeklių spalva – balta. Žymėjimas žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda ne tik stebėti jų kelionę į Baltijos jūrą, bet ir sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.
Svarbu nepamiršti, kad, pagavus šią žuvį, ją būtina paleisti ir apie tai informuoti Žuvininkystės tarnybos specialistus ant žymeklio nurodytais kontaktais. Tiesa, specialistai prašo prieš paleidžiant eršketą, jei yra tokia galimybė, jį pasverti, išmatuoti ir užfiksuoti (nufotografuoti arba užrašyti) žuvies identifikacijos numerį. Ši informacija ypač naudinga vykdant aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo darbus. Griežtą šių žuvų žvejybos kontrolę Baltijos jūroje nuolat vykdo Žuvininkystės tarnybos inspektoriai. Už sugautą eršketą gresia 400 eurų bauda.
Pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2020 m. planą šiemet Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos yra numačiusi į Lietuvos upes įveisti 21 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų jauniklių.