Pati pradžia
Viskas prasidėjo 1964 m. prie vienos iš Vašingtono Valstijos upių, kuriose Garis Loomisas (Gary Loomis) mėgdavo žvejoti spiningu plienagalves lašišas. Pavasarį, kai vandens lygis upėse būdavo aukštas, Garis tikrai negalėjo skųstis savo laimikiais. Tačiau vėliau, vandeniui upėse atslūgus, žvejys pastebėjo, kad plienagalvės lašišos darosi įnoringos. Jis suprato, kad tokiu atveju masalą žuvims reikia pateikti subtiliau. Tačiau naudojant delikatesnius spiningo įrankius, stipriai besipriešinančios žuvies ištraukti yra faktiškai neįmanoma. Reikia žuvies spurtus „gesinančio“ įnagio. Todėl jis vietoj įprasto spiningo nusipirko stiklo pluošto 7 klasės muselinę meškerę ir ją perdarė į spiningą. Su tokio tipo meškere jis galėjo be baimės naudoti 0,22 mm skersmens valą ir nebijoti, kad žuvis jį nutrauks.
Vasarai įpusėjus ir upės vandeniui praskaidrėjus, Garis suprato, kad jo perdarytas įrankis yra per grubus. Todėl šį kartą jis nusipirko 5 klasės muselinę meškerę, ją vėl perdarė į spiningą, su kuriuo galėjo žvejoti plienagalves lašišas naudodamas net 0,18 mm skersmens valą. Tą vasarą jis buvo vienintelis žvejys, gaudęs žuvis vienoje iš Vašingtono valstijų upių.
„Neparduodamos“ meškerės
Po vienos iš sėkmingų vasarinių žūklių, Garį prie jo automobilio užkalbino vienas žvejys. Jis paklausė Gario, kodėl jis taip sėkmingai gaudo žuvis. „Laimės kūdikis“ parodė savo įrankius. Smalsuolis nustebo pamatęs tokius delikačius įrankius bei paprašė parduoti jam perdarytą meškerykotį. Tuo metu Garis ištarė legendinę frazę: „Aš neparduodu savo žmonos, vaikų, šuns ir savo meškerių“. Tačiau, galų gale, smalsuoliui pasiūlius 200 dolerių už gaminį, Garis pasakė: „Palauk, tuoj nuimsiu ritę“. 200 dolerių už meškerę tuo metu buvo dideli pinigai. Garis tuomet uždirbdavo vos 97 dolerius per savaitę.
Todėl jis vėl nusipirko muselinę meškere, ją vėl perdarė ir vyko žvejoti prie savo mėgstamos upės. Tačiau po žvejybos jo laukė jau kitas žmogus, norėjęs pirkti jo perdarytą meškerykotį.
Darbas „Lamiglas“ kompanijoje ir lėktuvai
1973 m. Garis dirbo garsioje meškeres gaminančioje kompanijoje „Lamiglas“. Tuo metu kita amerikiečių kompanija „Fenwick“ vienoje iš parodų pristatė pirmąsias meškeres, pagamintas iš anglies pluošto. Jos labai patiko Gariui ir jis pradėjo domėtis šio pluošto gamybos technologijomis, nes, nors „Fenwick“ meškerės buvo labai lengvos ir standžios, tačiau jos nebuvo atsparios stiprioms dinaminėms apkrovoms.
Vienintelė tuo metu Gariui žinoma su anglies pluošto technologijomis dirbusi kompanija buvo lėktuvus gaminanti „Boeing“. Todėl Garis ne vieną vakarą lūkuriavo prie„ Boeing“ gamyklos vartų, kol galių gale užmezgė ryšius su vienu iš „Boeing“ kompanijos inžinierių ir pradėjo kartu kurti anglies pluošto meškerių blankus. Taip „Lamiglas“ tapo viena iš pirmųjų kompanijų, pradėjusi gaminti tinkamas žvejybai anglies pluošto meškeres.
Verslo pradžia ir legendiniai meškerių blankai
1978 m. Garis palieka „Lamiglas“ kompaniją ir įkuria „Loomis Composites“. Dar vėliau ir „G.Loomis“. Savo prekės ženklo sukūrimas priverčia užstatyti visą savo ir žmonos turtą. Tačiau po ilgų vargų „G.Loomis“ veikla įsisiūbuoja ir jis sukuria legendinius anglies pluošto meškerių blankus, tokius kaip „IMX“ ir „GLX“.
Tolimesnė istorija
1997 m. dėl tam tikrų asmeninių sveikatos problemų Garis buvo priverstas parduoti savo prekės ženklą „G. Loomis“, „Shimano“ koncernui. Vėliau jam teko dirbti su amerikiečių kompanija „Northfork Composites“. O ne taip senai jis įkūrė ir savo naują meškerių gamybos prekės ženklą „EDGE“.
