Derybos su drauge
Pasaka Lauryno, pirmiausia jie su drauge Į Islandiją turėjo vykti turistauti: „ Iš pradžių į Islandiją planavome vykti grynai pažintiniais tikslais. Šioje šalyje gyvena mano geras bičiulis, todėl dėl transporto ar nakvynės problemų neturėjo kilti. Tačiau man pasidomėjus, kokias įspūdingas žuvis galima sumeškerioti šioje šalyje, prasidėjo intensyvios „derybos“ su drauge dėl laiko, kuris bus skirtas šiai pramogai. Na, ir suderinome tiek žvejybą, tiek turizmą“.
Salos gamta ir turistai
Keliautojas apie atšiaurią Islandijos gamtą pasakoja: „Islandijoje didelės augmenijos rasite mažai, nors vietiniai labai džiaugiasi neseniai jų sodintu „mišku“, kur medžiai vos siekia žmogaus ūgį. Daugiausiai vyrauja uolos, aukštesnėse vietose galima rasti ledynų ir sniego. Visos kelionės metu mus lydėjo intensyvus lietus. Vos kelias dienas švietė saulė. Įspūdingiausiai Islandijoje atrodo įvairiausių uolienų ir samanų spalvomis išmarginti kalnai ir kalvos, sustingusios lavos kanjonai bei per juos virstantys upių kriokliai. Žinoma, teko matyti ir karštų versmių geizerius. Šiaip, Islandijoje išties daug turistų“.
Žvejyba Islandijoje – ne pigus malonumas
Geografas apie meškeriojimo leidimus Islandijoje sako:„ Yra bendras meškeriojimo leidimas, bet su juo galima žvejoti tik trisdešimtyje vandens telkinių. Beje, daugelis yra arti Islandijos sostinės Reikjaviko. Kiti vandens telkiniai yra privatūs, priklausantys žūklės klubams, vietinių žemių savininkams ar žūklės turizmu užsiimančioms įmonėms. Viename iš upelių, kuriuose meškeriojome, leidimo kaina dienai siekė 200 eurų žmogui. Tiesa, už šią sumą gauni ir nakvynę mediniame namelyje ant upės kranto. Tačiau lašišinėse upėse dienos leidimo kaina gali siekti ir 700 ir daugiau eurų žmogui“.
Trolių krašto žuvys ir jų gaudymo būdai
Laurynas Jukna žavisi Islandijoje sugaunamų žuvų dydžiais: „Šios šalies upėse sugaunamų margųjų upėtakių vidurkis yra įspūdingas – siekia 2,5 kg. Kai kuriuose ežeruose galima sugauti net 10 kg siekiančius individus. Man pačiam teko sugauti žuvį, siekusią 60 cm. Islandijoje beveik visur žuvis leidžiama meškerioti tik su museline meškere ir tik kai kur – spiningu. Taip pat plačiai propaguojamas principas „Pagavai – paleisk“. Be margųjų upėtakių šioje saloje galima sugauti palijų, šlakių, lašišų“.
Upėtakių gaudymo Islandijoje ypatumai
Keliautojas ir žvejys šiek tiek plačiau papasakojo apie margųjų upėtakių gaudymo ypatumus šioje saloje: „Islandijos upėse ir ežeruose vanduo yra išties labai skaidrus. Gal dėl to kai kurios vietinių naudojamos dirbtinės muselės – nimfos – yra išties miniatiūrinės. Upėtakiai Islandijoje gaudomi ir strimeriais bei sauso tipo muselėmis. Taip pat dėl krištolo skaidrumo vandens naudojami ir ploni pavadėliai. Žinoma, kai žuvys trauko muselę po muselės, nori nenori tenka rišti ir storesnius pavadžius. Kadangi gaudomos žuvys yra nemažos, kotai naudojami pakankamai galingi 5 – 6 klasės. Pasak vietinių, geriausias upėtakių gaudymo sezonas yra gegužės mėnuo. Tiesa, Islandijoje kai kur upėtakiai žvejojami ir naktį“.