Ištyrė, kiek pasaulio vandenynus teršia žvejyba: vien išmestų ūdų užtektų iki Mėnulio ir atgal

Pamesti, palikti ar išmesti žvejybos tinklai, ūdos ir kabliukai teršia pasaulio vandenynus, o į juos įsipainioję jūrų žinduoliai, vėžliai ir paukščiai nusibaigia lėta ir skausminga mirtimi. Jūrų buveinėms, pavyzdžiui, koraliniams rifams, tokie klajojantys bešeimininkiai žvejybos įrankiai, taip pat stipriai kenkia. Vien kasmet vandenynuose paliekamų komercinės žvejybos ūdų kiekio užtektų ištiesti iki Mėnulio ir atgal. Tokios išvados padarytos atlikus naują mokslinį tyrimą.

Sudaro didelę dalį Ramiojo vandenyno šiukšlių dėmės

Pasaulio laukinės gamtos fondo duomenimis, bešeimininkiai žvejybos įrankiai sudaro apie 46 proc. didžiosios Ramiojo vandenyno šiukšlių dėmės. Ši dėmė – tai jūros šiukšlių (šiukšlės, kurios patenka į vandenynus, jūras ir kitus didelius vandens telkinius) sankaupa šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

Šiemet apie tai rašė ir žurnalas „National Geographic“, kuris teigė, kad plastikas sudaro didžiąją dalį jūros šiukšlių dėl dviejų priežasčių. Pirma, plastikas yra patvarus, pigus ir plastiškas, todėl jis naudojamas vis daugiau plataus vartojimo ir pramoninių produktų gamyboje. Antra, plastikiniai gaminiai nesuyra biologiškai, o suyra į mažesnius gabalėlius.

Tai yra ypač pavojinga jūrų gyvūnijai. Pavyzdžiui, albatrosai plastikines granules supainioja su žuvų ikrais ir jais maitina jauniklius, kurie miršta iš bado negaudami maistinių medžiagų arba jiems plyšta organai.

Ypač didelis pavojus kyla ruoniams ir kitiems jūrų žinduoliams. Jie įsipainioja į paliktus plastikinius žvejybinius tinklus ir dažnai juose nuskęsta.

Milžiniški kiekiai

Kasmet Žemės vandenynuose paliekamų komercinės žvejybos ūdų kiekio užtektų ištiesti iki Mėnulio ir atgal, pranešė „The Guardian“.

Tyrimo „Kasmet vandenyne prarandamų žvejybos įrankių pasauliniai įverčiai“, paskelbto žurnale „Science Advances“ išvados parodo niūrią realybę. Kasmet prarandamų žvejybos įrankių kiekį sudaro daugiau kaip 25 mln. gaudyklių bei beveik 14 mlrd. kabliukų.

„Šie skaičiai gniaužia kvapą. Tai leidžia suprasti, koks siaubingas yra šios problemos mastas ir kaip skubiai ją reikia spręsti. „Tinklai vaiduokliai“, kaip jie vadinami, yra ypač mirtina plastiko taršos forma visai jūrų gyvybei. Kai šie tinklai pametami iš žvejybos laivo, žvejyba nenutrūksta“, – „The Guardian“ sakė Australijos laukinės gamtos fondo Vandenynų ir tvarios plėtros skyriaus vadovas Richardas Leckas.

Kasmet pamestų tinklų užtenka padengti Škotiją, o jei visi pamesti tinklai būtų surišti, jais būtų galima 400 kartų apjuosti pusiaują, rašo „Science“.

„Tai sukelia neįsivaizduojamą skaičių gyvūnų žūčių, kuris gali sukelti pasekmes jūros gyvūnijai ir augalijai populiacijos lygiu“, – britų dienraščiui sakė viena iš tyrimo autorių daktarė Denise Hardesty iš Australijos vyriausybės mokslo agentūros CSIRO.

Siekdami nustatyti, kokie žvejybos įrankiai prarandami vandenyne, Tasmanijos universiteto ir CSIRO tyrėjai apklausė 451 verslinį žveją iš Maroko, Belizo, Peru, Indonezijos, Naujosios Zelandijos, Islandijos ir Jungtinių Amerikos valstijų. Tyrėjai šias šalis pasirinko todėl, kad jų žvejybos pramonėje naudojama daugiausia komercinės žvejybos metodų. Po to tyrėjai apklausų metu gautą informaciją sugretino su pasauliniais komercinės žvejybos duomenimis.

Pagrindinis tyrimo autorius Kelsey Richardsonas sakė, kad nustatyta, jog kasmet pasaulio vandenynuose vidutiniškai dingsta apie 2 proc. žvejybos laivų įrankių, pranešė „Science“.

Nustatyta, kad daugiau žvejybos įrankių pametė mažesni laivai nei didesni ir kad daugiau tinklų pametė dugniniais tralais žvejojantys žvejai nei vidutinio ilgio traleriai.

Dažnai tinklai būdavo prarandami, kai blogomis oro sąlygomis jie nuplaukdavo arba nebūdavo sujungti, arba kai į juos įsipainiodavo konkuruojančių laivų įrankiai, sakė Denise Hardesty. Anot jos, žvejybos įrankiai žudys vandens gyvūniją tol, kol plauks vandenyne, nugrims į dugną arba pasieks krantą.

Ieško išeičių

Senesnė žvejybos įranga dažniau dingsta, todėl viena iš galimų išeičių yra vietos valdžios institucijų vykdomas jos supirkimas, sakė Denise Hardesty.

Kita strategija – neleisti laivams plaukioti zonose, kuriose yra omarų gaudyklės, taip sumažinant tikimybę, kad prie gaudyklių pritvirtintus lynus, kurie leidžia jas ištraukti, nutrauks laivo sraigtas, pranešė „Science“.

„Žmonėms nuolat kartoju, kad svarbiausia yra žvejybos valdymas“, – žurnalui teigė pagrindinis tyrimo autorius Kelsey Ričardsonas.

Kiti sprendimai – prie žvejybos įrankių pritvirtinti etiketes ar žymeklius ir uostuose įrengti vietas, kuriose žvejai galėtų nemokamai atsikratyti netinkamais naudoti tinklais, rašo „The Guardian“.

„Tai turi įtakos visoms šalims – ne tik toms vietoms, kuriose tinklai pametami. Šie žvejybos įrankiai gali migruoti po vandenynus ir žudyti nykstančias rūšis“, – dienraščiui sakė Richardas Leckas.