Praėjusių metų balandį pavasarinio polaidžio vandeniui pralaužus vieną ant Mūšos upės stovinčios Dvarkiukų hidroelektrinės šliuzą vanduo galinga srove pasileido žemyn, o tvenkinys nuseko. Tuomet skaičiuota, kad žala gamtai siekia 140 tūkst. eurų, o iš Dvariukų tvenkinio prapuolė krūvos žuvų, vien lydekų – daugiau kaip septyni tūkstančiai.
Tų pačių metų vasarą, kai užtvanka jau buvo sutvarkyta, o vandens lygis atstatytas, Dvariukų tvenkinyje apsilankė Gamtos tyrimų centro ichtiologai, kurie atliko šio vandens telkinio ichtiologinius tyrimus ir juos lygino su analogiškų 2014 metais vykdytų tyrimų duomenimis. Galutiniai rezultatai nustebino – paaiškėjo, kad, nepaisant avarijos, pernai Dvariukų tvenkinyje buvo daugiau žuvų nei 2014-aisiais, be to, padaugėjo tokių vertingų žuvų kaip ešeriai ar lynai.
2016 m. liepos pabaigoje atliktų tyrimų metu Dvariukų tvenkinyje aptiktos vienuolikos rūšių žuvys: karšiai, paprastosios aukšlės, plakiai, sidabriniai karosai, lydekos, pūgžliai, ešeriai, kuojos, sterkai, raudės ir lynai. Beje, 2016-aisiais mokslininkai sugavo ženkliai mažiau menkaverčių plakių ir sidabrinių karosų, tačiau kelis kartus išaugo kuojų, ešerių ir lynų laimikiai.
Pagal specialią formulę apskaičiavus bendrą Dvariukų tvenkinio biomasę paaiškėjo, kad pernai ji buvo net 34 proc. didesnė nei 2014 metais.
Tiesa, mokslininkai rekomenduoja Dvariukų tvenkinį papildomai žuvinti lydekomis, kad šios mažintų menkaverčių žuvų gausumą ir taip gerintų vandens kokybę.