Įžuvinant ežerus ir upes į jas iškeliauja ir labai vertingos žuvys

Lietuvos žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse imta rūpintis dar XIX amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. Nuo to laiko žuvivaisa rūpinosi tiek valstybinės, tiek medžiotojų ir žvejų draugijos, žuvivaisos įmonės ir žuvininkystės ūkiai – žuvivaisos darbai niekada nebuvo sustoję. Ypač daug darbo žuvų veisimo specialistai turi pavasarį, kai visoje Lietuvoje įžuvinami vandens telkiniai.

Vandens telkinių Lietuvoje netrūksta, žuvinti tikrai yra ką. Mūsų šalyje tyvuliuoja 2 600 ežerų, teka 816 upių, o kur dar Kuršių ir Kauno marios ir įvairios vandens talpyklos. Šiuose vandens telkiniuose galimybių pažvejoti atranda iki 0,5 milijono žvejų mėgėjų.

Šiais metais žuvivaisos darbai taip pat bus aktyviai tęsiami. Žuvininkystės tarnyba numato įveisti apie 6,9 mln. vnt. Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biure išaugintų įvairių vertingų žuvų, tarp kurių ir lašišinės žuvys: lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai, kiršliai. Bus tęsiami aštriašnipių eršketų, šamų, starkių, lydekų, lynų, karpių, vėgėlių veisimo darbai bei įgyvendinamas Europinių ungurių išteklių atkūrimo planas Lietuvoje.

Įgyvendinant žuvivaisos planus, Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro darbuotojai į Šyšos upę išleido 980 tūkst. vnt. paaugintų vėgėlių lervučių. Iki išleidimo šios lervutės buvo maitinamos 20 dienų, tačiau prasidėjus kanibalizmui suskubta jas įveisti į neišnuomotus Lietuvos vidaus vandens telkinius.

Žuvimis taip pat papildyta Šventosios upė. Ukmergės ir Jonavos rajonuose į ją buvo išleista 1 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų metinukų. Visos žuvys buvo suženklintos išoriniais žymekliais ir turi savo individualų numerį, todėl tikimasi gauti vertingos informacijos apie migracijos kelius, augimo tempus ir kt.