Žuvininkystės tarnyboje šiuo metu svarstomi 2017 metų žuvų įveisimo bei žuvų reproduktorių gaudymo planų projektai. Nors visi sutaria, kad žuvų ir vėžių atkūrimo darbų tęstinumas turi būti užtikrintas ir iki šiol vykdyti išteklių atkūrimo darbai turi būti tęsiami ir net plėtojami, kai kurie klausimai sukėlė nemažai diskusijų.
Įžuvinimo plano rengėjų nuomonės labiausiai išsiskiria dėl karpių įveisimo į natūralius vandens telkinius. Pasigirdo nuomonių, kad karpiai turėtų būti leidžiami ne tik į dirbtinius vandens telkinius, bet ir į ežerus, kurie yra didesni nei 50 hektarų.
Tiesa, su tokiu pasiūlymu sutinka ne visi. Vandenų direktyva numato, kad didesnių ežerų būklė turi būti gerinama. Tuo metu karpiai rausia dugną ir drumsčia vandenį. Be to, jie suryja labai daug maisto, o tai gali neigiamai atsiliepti vietinėms ežerų žuvų rūšims, tokioms kaip karšiai ar kuojos.
Įžuvinimo plano svarstyme taip pat kilo diskusijų nagrinėjant sykinių ir lašišinių žuvų, ungurių įveisimą, buvo derinami reproduktorių, ypač lašišinių, žuvų sugavimo kiekiai.
Įžuvinimo planą rengia Vilniaus universiteto, Gamtos tyrimų centro, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų bei Žuvininkystės tarnybos specialistai. Vėl jis bus teikiamas tvirtinti Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijoms.