Pagal privalomus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (TIPK) reikalavimus, paduodamo į tvenkinius vandens kokybės tyrimai atliekami pastoviai ir laiku, ne mažiau nei tris kartus tvenkinių pildymo metu iš nurodytų kontrolinių vandens padavimo vietų.
Kontroliuojami fizikiniai ir cheminiai vandens kokybės parametrai, nurodyti Taršos leidimuose, iš kurių pagrindiniai: bendrasis azotas, bendrasis fosforas, vandenyje skendinčios medžiagos ir BDS7 rodiklis.
Su pavasariniu polaidžiu į natūralius vandens baseinus ir tvenkinius atiteka didesni biogeninių elementų – azoto ir fosforo junginių kiekiai. Biogeninių elementų kiekis vandens telkiniuose, natūraliai vykstant organinių medžiagų mineralizacijai, padidėja žiemos metu, todėl ankstyvą pavasarį tvenkiniai iš natūralių vandens telkinių ir dirvų pasipildo biogeninėmis medžiagomis, taip reikalingomis pirminės produkcijos vystymuisi.
Tirpstant pavasariniam sniegui, polaidžio vanduo, be biogeninių medžiagų, į tvenkinius atneša ir priemaišų (skendinčios medžaigos), ypač gausu būna smėlio, molio, durpių, organinių sąnašų, kurios nusėda ir pasilieka tvenkinio dugne. Kai kuriais išskirtiniais atvejais iš natūralių vandens telkinių jau su atitekančiu vandeniu į tvenkinius patenka ir nemažai fitoplanktono. Vandenyje skendinčių medžiagų kiekiai gali siekti nuo kelių iki kelių šimtų miligramų litre.
Biocheminis deguonies suvartojimas paduodamame į tvenkinius vandenyje – tai deguonies kiekio koncentracija, reikalinga tam tikromis sąlygomis organinėms ir neorganinėms vandens priemaišoms biologiškai oksidinti. Daugeliu atvejų paduodamame į tvenkinius vandenyje BDS7 rodiklis yra žemiausias sezoninis, tačiau išskirtiniais atvejais gali viršyti ir rudeninio vandens nuleidimo metu leistinas normas.
Lietuvoje numatyti tokie į tvenkinius tiekiamo vandens kokybės normatyviniai rodikliai: BDS7 – 4-6 mg/l O2, bendrojo azoto – 2,5 mgN/l, bendrojo fosforo – 0,1 mgP/l.