Klausimas. Jau kuris laikas populiarėja nauja mada žvejoti lydekas, salačius, sterkus ar kitas žuvis per draudimus, pagavus jas paleidžiant. Tokią žūkle propaguoja net kai kurie žvejai sportininkai savo treniruotėse.
Kokia yra ichtiologų nuomonė? Ar pagavus prieš nerštą (ar per) jį sakykim, lydeką ir ją iškart po to paleidus nesutrikdomas jos natūralus neršto ciklas? Ar ji po to apskritai gali neršti? Ar grįžta saugoti lizdo nuo jo „nukeltas“ ir po to paleistas ikrus saugantis sterkų patinas? Kitaip tariant – kokios gali būti tokio elgesio pasekmės?
Ichtiologas Kęstutis Skrupskelis: apie žuvų nerštą jau buvo ne kartą kalbėta ir interneto portaluose ir spaudoje. Visgi pagrindinė mokslininkų rekomendacija žinoma būtų palikti žuvis ramybėje bent mėnesį prieš nerštą ir neršto metu. Subrandinusios gonadas žuvys tampa gerokai jautresnės ir išties dažnai žūva net ir sėkmingai paleidus jas nuo kabliuko. Tam įtakos turi sukeltas stresas, kuriam žuvys labai jautrios šiuo periodu. Tikimybė, kad pagauta–paleista žuvis sėkmingai išnerš išties mažesnė nei 50 proc. bendru atveju, tačiau atskiroms rūšims ji gali varijuoti 10–90 proc. ribose.
Propaguoti pagavai–paleisk žvejybos metodą žuvų neršto metu yra daugiau negu netoleruotina ir tikrai nesuderinama nei su tausojančia žvejyba, nei su rekreacinės žvejybos ar aplinkosaugos principais.
Su neršto metu pagautais sterkais ar kitomis nerštavietes (ikrų dėtis) saugančiomis rūšimis dar kitokia situacija. Palikti be priežiūros ikrai tampa lengvu grobiu kitoms žuvims arba „nevėdinami“ pasmerkti būti užnešti dumblu, dėl ko žūva didžioji ikrų dėties dalis.
Bendrai kalbant – jeigu turime santykinai liberalias mėgėjiškos žvejybos sąlygas, leidžiančias netikslingai gaudyti neršiančias žuvis, pvz. lydekų neršto metu galime spiningauti ešerius ir pan., tai piktybinis jų pažeidinėjimas (jūsų minėtas sportinės žvejybos treniruočių būdas, kai pagautos žuvys paleidžiamos) yra žvejų moralės klausimas. Mano giliu įsitikinimu taip elgtis nevertėtų. Tampame blogesni už brakonierius...