Žvejoja žmogelis. Naktinė žūklė. Prie upės kranto tylu ramu, jau netoli aušra. Sėdi, laukia kibimo ir girdi kažkur toli kažkas šaukia…
– Eik velniop!
Žvejys apsidairė ir toliau žvejoja. Po kiek laiko, tik jau garsiau, vėl girdi:
– Eik velniop!
Žvejys nesupratęs dar kartą apsidairė, bet žvejoja toliau. Ir vėl, bet visai arti, dar garsiau pasigirsta…
– Eik velniop!
Meškeriotojas net atsistoja. Žiūri, visai čia pat, už krūmo, išplaukia valtis ir kažkoks civiliokas su šaukštais irkluoja. Žvejys prunkšdamas sako:
– Dar peilius su šakutėm pasiimk…
– Eik velniop!
Atsiuntė Remigijus