Žvejoja žmogelis. Naktinė žūklė. Prie upės kranto tylu ramu, jau netoli aušra. Sėdi, laukia kibimo ir girdi kažkur toli kažkas šaukia…

– Eik velniop!

Žvejys apsidairė ir toliau žvejoja. Po kiek laiko, tik jau garsiau, vėl girdi:

– Eik velniop!

Žvejys nesupratęs dar kartą apsidairė, bet žvejoja toliau. Ir vėl, bet visai arti, dar garsiau pasigirsta…

– Eik velniop!

Meškeriotojas net atsistoja. Žiūri, visai čia pat, už krūmo, išplaukia valtis ir kažkoks civiliokas su šaukštais irkluoja. Žvejys prunkšdamas sako:

– Dar peilius su šakutėm pasiimk…

– Eik velniop!

Atsiuntė Remigijus