Eina brakonierius palei ežero krantą. Ant pečių dvi 10 kilogramų dar gyvas lydekas neša. Staiga iš krūmų iššoka inspektorius:

– Aha! Pakliuvai su įkalčiais!!!

– Nepatikėsit, bet aš tas lydekas nuo vaikystės pažįstu ir auginu.

– Kaip tai?

– Nusipirkau kadaise ikrų indelį, atidarau, o ten 2 mailiai spurda. Įleidau į stiklinę – atsigavo. Ir pradėjau aš juos auginti, maitinti. Paaugo – perkėliau į trilitrinį, po to į kubilą, dar vėliau – į vonią. O kai vonioje nebetilpo, paleidau į ežerą. Prieidavau prie kranto, sušvilpdavau – atplaukdavo.

– Negali būti….

– Netiki, galiu parodyti. Va, paleisiu, švilptelsiu ir jos atplauks.

– Nu, rodyk.

– Brakonierius paleido lydekas, o tos išsyk ir nėrė gilyn. Stovi, rūko…

Inspektorius:

– Tai švilpk.

– O kam?

– Kad lydekas pašauktum.

– Kokias lydekas???

Atsiuntė Faustas