Tiesa, šįkart draudimas masalui naudoti žuvelę įsigalios sausio 2 d., nes sausio 1 d. išpuola sekmadienį. Visgi tai nekeičia esmės, kad iki vasario, kuomet prasidės visiškas lydekų žūklės draudimas, šias plėšrūnes galėsime gaudyti tik dirbtiniais masalais. Draudimas masalui naudoti žuvelę netaikomas tik Kuršių mariose, kuriose žvejai po sausio 15-osios ant stintų gaudo vėgėles.
Mėgėjų žūklės taisyklės neišskiria gyvos ir negyvos žuvelės bei draudžia gaudyti tiek viena, tiek kita. Visgi, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, kasmet atsiranda meškeriotojų, kurie taisykles skaito neatidžiai ir į eketes vis tiek leidžia žuveles, manydami, kad nieko blogo nedaro.
„Tenka priminti taisykles ir bausti, nors žmogus aiškina, kad žvejoja ant negyvos žuvelės. Bet būna kurioziškesnių atvejų. Pasitaiko, kad žmogus aiškina, kad jo žuvelė negyva, bet ją ištraukus iš eketės žuvelė ima spurdėti. Tada žvejys labai nustemba: o, atsigavo”, - juokėsi V. Graičiūnas.
Lydekų žūklė negyva žuvele – tikrai efektyvus metodas, tad galbūt jį galima pritaikyti ir žūklei žuvies gabalėliu. Pavyzdžiui, imame kuoją, nupjauname jai uodegą, gal dar kokį peleką. Ar tokia žuvelė jau bus gabalėlis.
„Kažkada svarstėme galimybę taisyklėse apibrėžti, kas tai yra žuvelės gabaliukas, bet paskui tos minties atsisakėme. Tai palikta vietoje spręsti patiems gamtos apsaugos inspektoriams. Bet galiu pasakyti, kad nupjaustyti pelekus neužteks. Žuvelės vientisumas turėtų būti pažeistas labiau, jei norite, kad masalas būtų traktuojamas kaip žuvies gabaliukas”, - pažymėjo V. Graičiūnas.