Užkibusią žuvį galima pakirsti keliais būdais, priklausomai nuo to, kokiu masalu žvejojate:
- meškeriojant vandens paviršiuje su musele, žiogu, karkvabaliu arba kitu gyvu masalu, užkirsti reiktų trumpu, staigiu plaštakos (per riešą) judesiu;
- meškeriojant su stambiu masalu, reikia kirsti staigiu, neplačiu rankos mostu;
- žūklaujant didele plūdine meškere ir išleidus ilgą valą, užkirsti reikia staigiu ir plačiu rankos mostu.
Žuvis užkertama, meškerykočio viršūnę keliant į viršų. Jei meškerykotis elastingas, valas bei pavadėlis labai ploni – užkertama švelniai. Naudojant kietą meškerykotį ir storą valą užkertama stipriau.
Užkirstą žuvį reikia tinkamai ištraukti iš vandens. Stambios žuvies traukti neskubama. Įtempus valą, leidžiama jai paplaukioti, nuvargti, o paskui laimikis iš lėto traukiamas.
Traukiant žuvį, negalima meškerykočio su valu laikyti vienoje linijoje – nėra amortizacijos, gali trūkti valas, pavadėlis ar kabliukas. Traukiant žuvį meškerykočio viršūnė turi būti pakelta į viršų. Kuo smailesnis kampas tarp meškerykočio ir valo, tuo geriau.
Keliant žuvį iš vandens, graibštas (jei naudojamas) turi būti vandenyje. Virš jo atitempiama nuvarginta žuvis staigiai pakeliama. Priešingu atveju žuvis, pastebėjusi graibštą, staigiai metasi į šoną ir gali nutraukti valą. Taip atsitinka, jeigu graibštu imama iš žuvies uodegos pusės. Išsigandusi ji šoka į viršų ir nutrūksta.
Jei meškeriojama iš valties ir po ja palenda traukiama žuvis, meškerykočio viršūnę reikia merkti į vandenį. Kitaip valas kimba už nelygaus valties dugno, nusitrina. Sumeškeriota žuvis graibšto pagalba iškeliama iš vandens.