Martynai, nuo ko pradėti šamų žvejybą?
Visų pirma, reikia susirasti ežerą, kuriame gyvena šamai. O geriausiai apie ežero „gyventojus“ gali papasakoti vietiniai žvejai.
O kaip tu pats pradėjai „medžioti“ šamus?
Kažkada bespiningaudamas viename iš mano mėgstamų ežerų, pamačiau, kaip vienas vyrukas atplaukė su benzininiu varikliu iš nežinia kur ir pradėjo su kažkokiu daiktu „daužyti“ vandenį. Švelniai tariant, galvojau kažkas tikrai nenormalaus... Vėliau iš vieno seno vietinio žvejo sužinojau, ką jis ten daro ir kokius ežero monstrus gaudo.
Kaip suprantu, tai buvo tavo pirmoji pažintis su „kvoku“?
Tikrai taip. Vėliau pradėjau domėtis šiuo savotišku šamų gaudymo būdu. Iš vieno seno meistro nusipirkau „kvoką“ ir taip pradėjau gaudyti.
Martynai, nežinantiems meškeriotojams, pasakyk, kas yra „kvokas“?
Tai – savotiškas iš medžio išdrožtas ar iš kitų medžiagų pagamintas įrankis, kuriuo, trankant per vandens paviršių, sukuriamas garsas, viliojantis šamus.
O kaip juo išmokti deramai naudotis?
Na, aš asmeniškai visko mokiausi bandydamas. Tiesiog stebi echoloto rodmenis ir matai, kada žuvis pradeda reaguoti į tavo keliamą „triukšmą“, o kada – ne.
Martynai, kokie dar įrankiai yra reikalingi šamų žūklei su „kvoku“?
Žinoma – valtis, eholotas taip pat labai padeda, stebint šamo elgesį. O pačius žūklės įrankius naudoju galingus: tvirtas jūrinis „kotas“, multiplikatorinio tipo ritė, storas, 0,5 mm siekiantis, pintas valas, ir net 1 mm skersmens pinto valo pavadėlis. Kiti žvejai, masalui apsaugoti, nuo aštrių šepetį primenančių šamo dantų naudoja plieninius pavadėlius, bet man užtenka ir storo pinto valo.
O sistemėlė?
Labai paprasta. Ant pagrindinio valo dedu slankiojantį svarelį, rišu tvirtą suktuką ir dedu pavadėlį su dviem vienšakiais kabliukais. Vienšakius kabliukus naudoju tam, kad jie kuo mažiau žalotų žuvį, o du – nes naudoju sąlyginai mažus tam, kad nors vienas įkibtų į šamo nąsrus.
Masalai?
Man, asmeniškai, sėkmingiausi masalai buvo varlės ir naktiniai sliekai. Mėginau negyvas žuveles, jų gabaliukus, bet norimo rezultato nesulaukiau.
Martynai o kur ežere reikėtų ieškoti šamų?
Pačiose giliausiose telkinio vietose arba netoli jų. Šamą galime rasti ir 15 ar net 20 metrų gylyje. Tiesa, masalą aš dažniausiai leidžiu į trečdalį esamo gylio ir laukiu, kol šamas „pasikels“, suviliotas „kvoku“ sukeliamų garsų.
O kaip su metų ir paros laiku?
Manau, kad sėkmingiausias gaudymu su „kvoku“ laikas yra vasara ir rugpjūčio mėnuo. Paros metas gali skirtis. Kaip bebūtų keista, sėkmingai šamus „užvokindavau“ vos ne per patį vidurdienį . Vakaras – taip pat neblogas metas. Naktimis, žveju retai, tad nelabai galiu ką pasakyti. O rytas – teigiamų rezultatų taip pat „neatnešdavo“.
Žinau, kad dar kažką norėtum pasakyti žvejams, galbūt susigundysiantiems pagauti šamą?
Taip. Pastebėjau, kad dažniausiai sugautas dideles 30 ir daugiau sveriančias žuvis žvejai neša „namo“ ir dar blogiau – daro iš to nelegalų verslą, pardavinėdami tas žuvis. Kaip žinote, mėgėjams pardavinėti savo sugautą žuvį draudžia Lietuvos įsakymai. Po tokių „žvejų“ apsilankymo dažniausiai ežeruose lieka tik maži šamukai. Todėl primygtinai prašyčiau visų sąmoningų meškeriotojų šias gražias ūsuotas „pabaisas“ paleisti atgal į gimtąją stichiją.