Poledinė žūklė – išties įdomus užsiėmimas. Gamtoje žiemą viskas kiek kitaip, nei vasarą. Nekurksi varlės, negagena antys. Kartais vienintelis gyvybės pliūpsnis būna linktelėjęs žieminės meškerės sargelis ir suspurdėjusi žuvis ant ledo. Tikra žvejybinė meditacija – aplinkui balta sniego paklodė ir tyla…
Na, bet grįžkime iš poetinių nukrypimų į praktiškus patarimus. Žiemą be rimtos aprangos neverta net važiuoti ant ledo, bet šiais laikais yra tikrai daug gerų, šiltų, lietaus neperlyjamų, vėjo neperpučiamų rūbų. Jau seniai praėjo sunkių, nepatogių šimtasiūlių – vatinukų laikai. Tačiau nenorintys investuoti daug lėšų, pirmam kartui ant ledo gali prisitaikyti ir turimus rūbus. Tai gali būti slidinėjimui skirti kostiumai ir kombinezonai arba net šiltesnė „darbinė“ striukė su kelnėmis.
Taip pat reikėtų rengtis sluoksniais. Pirmajam, prie pat kūno esančiam sluoksniui, geriausiai tiks įvairūs kvėpuojantys, thermo tipo apatiniai, pagaminti iš merino vilnos ar sintetinių medžiagų. Antrajam – sintetiniai fleece tipo rūbai. Bet, iš bėdos, galima rengtis tiesiog kelis sluoksnius šiltesnių rūbų. Nereikėtų pamiršti šiltos kepurės bei funkcionalių pirštinių su atlenkiamais pirštų ar viso delno galais.
Apavui teks skirti kiek didesnį dėmesį. Jis turi visiškai nepraleisti drėgmės ir būti šiltas. Geriausia pasirinkti pašiltintus ilgaaulius, pagamintus iš EVA tipo medžiagos. Jie bus tikrai lengvi ir praktiški. Ir nepamirškite, kad pėda tokio tipo avalynėje turi jaustis laisvai.
Kuo autis ir rengtis turime, dabar reikia sugalvoti, su kuo pramušti ledą? Geriausiai tam tiks specialus ledo grąžtas. Tokių grąžtų kaina svyruoja, bet pirmam kartui jį galima pasiskolinti iš gero žiemą žvejojančio bičiulio. Arba tiesiog nusipirkite. Produkcijos iš rytų kainos tikrai „nesikandžioja“. Praverstų ir kiaurasamtis, ledokšniams iš eketės išgriebti.
Meškerioti žiemą, kaip ir vasarą, galima keliais būdais: savotiškai spiningauti, žvejoti plūdine meškere ir net dugnine. Na, pastarieji du būdai kiek egzotiškesni, tad pradėkime nuo klasikos. Žvejoti su blizgute nuo ledo tikrai smagu, o ir įrankių reikia nedaug: meškerėlės, valo ir blizgutės. Pastaroji nuleidžiama ant dugno, pakeliama ir kilnojamaisiais meškerės judesiais mosuojama.
Kibimas jaučiamas „per ranką“ arba matomas sulinkstant kibimo indikatoriui – sargeliui. Pirmajam kartui geriausia pasirinkti skandinaviško tipo poledines žūklės meškerėlę su 0,18 – 0.20 mm skersmens valu ir įprasta blizgute arba švytuokle – balansyru. Nenorint prarasti masalų aštriadančių lydekų nasruose, vertėtų užsirišti iš fluorokarboninio valo pagamintą pavadėlį.
Kitas būdas – žūklė avižėle. Avižėlė – tai į tam tikros formos švino ar volframo gabaliuką įlietas kabliukas. Tokio tipo žūklei teks pasirinkti delikatesnes meškerėles. Valai taip pat naudojami plonesni. Pagal avižėlės svorį ir dydį, parenkamos 0,08 – 0,10 mm skersmens gyslelės. Taip pat tokio tipo žūklėje būtinai naudojamas sargelis – kibimo indikatorius. Avižėlė nuleidžiama ant dugno ir po truputį virpinant keliama į viršų. Žinoma, galimi ir kitokie masalo „žaidimo“ variantai.
Pirmajam kartui ant ledo reikėtų įsigyti meškerėlę, valo, sargelį ir kelias avižėles. Taip pat nusipirkite uodo trūklių lervų. Užverti ant avižėlės kabliuko, jie gerokai padidina kibimo tikimybę.
Poledinėje žūklėje patogu ant kažko sėdėti. Tam reikalui galima naudoti bet kokią sulankstomą kėdutę ar net patį paprasčiausią apverstą kibirą. Bet geriau įsigyti žieminę žvejo dėžę ar kėdutę – kuprinę – joje bus labai patogu įsidėti termosą su užkandžiais.
Ir būtinai pasirūpinkite savo saugumu. Žvejodami ant ledo turėkite smaigus, o ir gelbėjimosi liemenė nepakenks!