Žvejyba iš arti
Taigi, jeigu žvejojame iš arti, patogiausia į „taikinį“ pataikyti metant iš apačios, švytuoklės būdu. Taip masalą patogiausia užmesti meškeriojant plūdine meškere ir spiningu. Galimi du tokio metimo būdai:
1. Vienoje rankoje laikome meškerę, kitoje – valą su masalu. Mosto „iš apačios“ metu paleidžiamas iš rankos valas ir jis lekia į „taikinį“. Norimą atstumą galime nustatyti stabdydami ritės slinkimą nuo valo smiliumi.
2. Valas su masalu įsiūbuojamas ir jam atsidūrus tolimiausiame taške nuo meškerės – paleidžiamas. Vėlgi, atstumą reguliuoja pirštas ant ritės būgnelio.
Taip metant visada reikia atkreipti dėmesį į tai, kur „žiūri“ meškerės viršūnė, nes į ten skries ir paleistas valas.
Vidutinis atstumas
Meškeriojant vidutiniais atstumais, masalą patogiau mesti iš šono arba per galvą. Patogiausia vidutinio nuotolio taikinius „įveikti“ metant masalą per galvą. Tai daroma taip pat dviem būdais:
1. Plūdinė meškerė arba spiningas. Meškerė laikoma dviem rankom, atlošiama atgal 45 laipsnių kampu, su rankenos galu nusitaikoma, daromas greitėjantis mostas ir kotui vėl sudarius 45 laipsnių kampą priekyje, atleidžiamas valas. Valo skriejimas nuo būgnelio stabdomas tos pačios rankos smiliumi, su kuria laikoma meškerė.
2. Dugninė. Viskas daroma panašiai, tik prieš metimą norimas išleisti valo kiekis užfiksuojamas ant ritės būgnelio šono esančiu fiksatoriumi arba kanceliarine gumele. Taip pat, prieš metamam svoriui atsitrenkiant į vandens paviršių, meškerė atlošiama atgal, taip sušvelninant valo tempimą ties fiksatoriumi.
Šoniniai metimai dažniausiai naudojami žvejojant spiningu. Jie yra kažkuo panašūs į masalo metimą per galvą, tačiau atliekami viena ranka (kartais dviem) ir horizontaliai. Šoniniame metime taip pat reikia skirti daugiau dėmesio meškerės viršūnei, nes nuo jos padėties priklausys metimo kryptis.
Toliašaudė artilerija
Taikliai mėtyti tolimais atstumais yra sunku. Gerus rezultatus pavyksta pasiekti tik po ne vienerių metų praktikos. Kaip ir vidutiniuose, taip ir tolimuose nuotoliuose, svarbiu aspektu tampa meškerės drūtkotis, nes su juo taikomasi į metimo tašką. Taip pat, „šaudant“ į tolį mostai daromi stiprūs, todėl visada pravartu ant smiliaus, kuriuo laikomas valas, užsimauti antpirštį ar bent jau užsivynioti storesnės lipnios juostos. Tolimų metimų būdas yra vienas – per galvą. Tiesa, žvejojant nuo jūros ar vandenyno priekrančių, kai kada naudojama ir svarelio įsiūbavimo ar paguldymo ant žemės technika.
