Populiariai kalbant, „žvejo bilieto“ įkainiai, kurie, kaip žinote, dviem paroms yra 1,4 euro, mėnesiui – 2,5 euro, metams 14 euro. Kalbu apie žūklę valstybiniuose ir išnuomotuose vandens telkiniuose. Taip pat tame straipsnyje yra 7 skirsnis, kuriame sakoma, kad „Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji, o Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Rusnės seniūnijoje.“
AM ministras Kęstutis Mažeika siūlo įstatymo pataisą, kurioje kainos už galimybę žvejoti valstybiniuose bei išnuomotuose vandens telkiniuose pakiltų, t.y. dviem parom kainuotų 2 eurus, mėnesiui – 3 eurus, o metams – 15 eurų.
Už licencijas kainos taip pat padidėtų. Vietoje dviem paroms 2,5 euro – būtų 3 eurai, vietoje mėnesiui 8 eurų – 10 eurų, vietoje metams 14 eurų – 20 eurų.
Taip pat siūloma nemokamą žvejybos teisę suteikti asmenims iki 18 m., o Nemuno regioninio parko neapmokestintų žvejų skaičių praplėsti, įtraukiant dalį Juknaičių, Kintų, Saugų, Šilutės seniūnijų gyventojų. Pagal paskaičiavimus, Rusnės seniūnijoje gyvena 1460 žmonių, tad prisidėtų dar apie 500 LT piliečių. Visos pataisos, pasak ministro, įsigaliotų jau nuo gegužės 1 d.
Mano požiūriu, pasiūlymai logiški, turint omenyje, kad atlyginimų minimumas per tą laiką kilo kelis kartus, mėgėjiška žūklė yra ne duona, ne druska ar vaistai, kurie per šį laikotarpį pabrango, bijau nusišnekėti, bet gal bent dvigubai, tai – hobis. Palyginimui: dviejų dienų žūklė kainuoja tiek, kiek sliekų dėžutė, mėnesio – kiek vidutiniškos kokybės kabliukų pakelis, metų – kiek vienas tikrai ne pats geriausias vobleris, kurį galima nutraukti pirmu užmetimu. Apie tas kainas MŽT posėdžiuose ne sykį kalbėta, tačiau įstatymą negalima taip lengvai pakeisti, čia – ne taisyklės ir yra ne MŽT kompetencijoje, o gerokai aukštesnėse instancijose, šiuo atveju – seime. Vėlgi, mano asmenine nuomone, kainos valstybiniuose bei išnuomotuose vandens telkiniuose turėtų būti bent pusantro karto didesnės nei dabar, o licencijos – bent dvigubai. Palyginimui – kasmetinis LŽS mokestis yra 30 eurų, nors, aišku, galima sakyti, kad jis susijęs su darbu.
Mano galva, toks kainų „pakėlimas“, kurį siūlo AM ministras, yra labiau „kosmetinis“ ir orientuotas atkreipti spaudos dėmesį prieš rinkimus, nes kažkokių labiau apčiuopiamų pokyčių aš čia nematau, kita vertus, kiek pamenu ankstesnius Mėgėjų Žūklės įstatymo pakeitimus, jie seime būdavo nustumiami kaip nesvarbūs ir tekdavo laukti kokius metus, kol bus svarstomi, persvarstomi dar ir įvairiuose seimo komitetuose, o čia kažkaip įtartinai greitai...
K. Mažeikos argumentas, jog bus galima skirti daugiau pinigų įžuvinimui, nėra pagrįstas. Jis būtų teisingas prieš keletą metų, kuomet tikrai visi už mokesčius žvejybai pinigai būdavo nukreipiami tiesiogiai įžuvinimui. Vėlgi, bijau nusišnekėti, tačiau taip, deja, vyko gal metus ar du, vėliau valdžia (kuri – nepolitikuosiu) padarė pertvarkas ir tos lėšos jau byra į valstybės biudžetą. Tad kiek sugebės AM bei ŽŪM „išsimušti“ įžuvinimui lėšų, manding, nelabai priklausys nuo to, kiek jų surinks, bet gal aš klystu...
Dėl tų 500 papildomų „neapmokestintų“ žmonių neturiu nuomonės, bet logiškai galvojant, jei rusniškiai turi tokią teisę, kodėl jos negali turėti ir kiti Nemuno deltos regioninio parko gyventojai?
Tikrai pritariu AM ministro nuostatai, kad reikia nemokamą žvejybos teisę suteikti iki 18 m. žvejams, nes jie dar nedirbantys asmenys, jaunimas labiau linkęs sėdėti prie kompiuterių nei žvejoti ar eiti į gamtą. Apie tai irgi buvo kalbėta MŽT, bet nesikartosiu...
Yra dar kai kurių siūlomų šio straipsnio pakeitimų, jie mažiau susiję su pinigais, tačiau gal apie tai kitame poste.
MŽT, kurios posėdis numatomas vasario 12 d., siūlys (konkrečiai Tomas Būdas), kad įstatymo pataisa būtų pakoreguota dar ir kitaip. Kad vėl kainos „neužsistovėtų“, jas leisti keisti AM ministrui, jei tam pritaria MŽT arba priešingai – jas siūlytų MŽT, o pritartų AM ministras. Pritarčiau šiai nuomonei, bet su sąlyga, kad kainos negalėtų būti kaitaliojamos dažniau nei 3–5 metai. Diskutuotinas laikotarpis, reikia labiau pasvarstyti, bet pats faktas, mano nuomone, – ne. Nes gali taip nutikti, kad ministrai, kurie neretai pas mus keičiami kas metai, sumąstys jas koreguoti kaip panorėję, t. y. vis savaip „atsižymėti“. Turėkite omenyje, kad tokius pakeitimus įvesti į ALIS sistemą nėra labai paprasta.
Žinoma, reikia siekti, jog vėl visi už žūklę surinkti pinigai būtų nukreipiami tiesiogiai įžuvinimui ir tai derėtų įtvirtinti įstatymiškai, jei tik įmanoma pagal teisines normas. Toks punktas galiausiai padėtų tašką, nes visiškai nenoriu skirti nė vieno savo cento, kuris renkamas už žūklę, tarkim, nukentėjusiems nuo prasto oro žemdirbiams.
Dėl tokios nuomonės veikiausiai būsiu nelabai giriamas žvejų, nes jau A. Mažeiką „skalpavo“ kai kurie anksčiau šią informaciją pateikusių LT leidinių komentatoriai (Viešpatie, vos už 1 eurą!), tačiau populiarumo nesiekiu, galvoju savo galva ir turiu savus argumentus, jei reikės juos išdėstysiu smulkiau.