Nesvarbu, ar į Laplandiją vyksite žiemą, ar nuspręsite pasižiūrėti, ką Kalėdų Senelis veikia vasarą, žūklės įrankių nederėtų palikti namuose.
Upėtakiai mažuose upeliuose. Lašišos didžiosiose upėse. Sykai, kiršliai ir palijos ežeruose. O jei užsigeisite tai ir mums įprastos žuvys – ešeriai ir lydekos – tačiau tokiais kiekiais ir tokio dydžio, kokių Lietuvoje nerastumėte gal ir per dešimtmetį. Laplandija – tai kraštas, kuris vis tai gali pasiūlyti žvejams, fantastiškas žvejybas dar įrėmindamas kvapą gniaužiančiais Šiaurės peizažais.
Po vizito pas Kalėdų Senelį – tiesiai į žūklę
Žiemą Laplandijoje, žinoma, karaliauja poledinė žūklė, o pagrindiniai ant ledo sutūpusių žvejų taikiai – milžiniški kiršliai, sykai ir arktinės palijos. Šių žuvų Laplandijos ežeruose tiek daug, kad jų tikrai pagaus net visiški poledinės žūklės naujokai.
Daugybė žvejų iš įvairiausių pasaulio kampelių į Laplandiją traukia vien dėl poledinės žūklės: nakvoja ant ežerų krantų stovinčiuose rąstiniuose nameliuose, mėgaujasi vakarais mėgaujasi suomiškomis pirtimis, o dienas leidžia ant ledo nuo ryto iki vakaro traukdami svajonių laimikius.
Tačiau pasimėgauti poledine žūkle Laplandijoje galima ir specialiai jai visai nesiruošus. Jei kada su šeima lankysitės Laplandijoje, žinoma, jūsų tikslas bus Rovaniemi miestas, kuriame ir įsikūręs tikruoju vadinamas Kalėdų Senelis Joulupukis. Rovaniemi supa gausybė ežerų, o šiame miestelyje tikrai rasite gausybę gidų, kurie mielai nugabens jus ant ledo, duos į rankas meškerėlę ir pasirūpins, kad sugautumėte žuvį.
Tokių pusdienio žvejybinių išvykų Rovaniemi siūloma pačių įvairiausių. Jei norite tik pažvejoti, būsite įsodintas į autobusiuką ir nugabentas tiesiai į žūklavietę. Tačiau žvejybą Kalėdų Senelio gimtinėje galima derinti su pasivažinėjimu elnių ar šunų traukiamu kinkiniu arba lenktynėmis sniego motociklais. Tokia pusdienio pramoga, kurios metu ne tik pažvejosite, bet ir patirsite kitų šiaurietiško gyvenimo malonumų, kainuoja 60-140 eurų, priklausomai, kiek ir kokių papildomų paslaugų norėsite.
Lietuvos ar Laplandijos lašišos didesnės?
Visgi tikrasis žūklės stebuklas Laplandijoje įvyksta, kai šiame krašte nutirpsta sniegas, upės išsivaduoja iš ledų, paviršiuje medžioti pradeda kiršliai ir upėtakiai, o į aukštupius ima kilti lašišos. Šiomis karališkomis žuvimis Laplandija žvejų pasaulyje garsėja bene labiausiai – turbūt dar niekada nebuvo sudarytas joks geriausių lašišų žūklės vietų Europoje sąrašas, kuriame Laplandija nesipuikuotų aukščiausiose pozicijose.
Laplandijoje tekanti Teno upė apskritai labai dažnai pavadinama pačia geriausia lašišine Europos upe. Kita šio regiono upė Tornionjoki taip pat dažnai atsiduria jei ne penketuke, tai bent dešimtuke geriausių upių.
Beje, Lietuvos žvejai labai mėgsta didžiuotis, kad į mūsų upes atplaukia didžiausios lašišos Europoje. Visgi Laplandija mums šiuo požiūriu tikrai nenusileidžia, o galbūt net ir lenkia. Teno upėje kasmet sugaunama bent keletas lašišų, kurios sveria po 25 kilogramus, o didžiausia Teno upės lašiša buvo sugauta 1971 metais ir svėrė net 42 kilogramus.
Na, o jei kartais Kalėdų Senelio tėvynėje tektų atsidurti su spiningu rankose, tai kur bepasisuksite, ten rasite ežerą, kuriame knibždės lydekų ir ešerių. Ne veltui garsieji „Rapala” vobleriai gimė Suomijoje – su Šiaurės lydekomis Laurio Rapalos išbandytiems masalams dantytosios ir dabar neatsispiria visame pasaulyje.