Principas „Pagavai – Paleisk“
Vis dažniau Lietuvos žvejai vadovaujasi principu „Pagavai – Paleisk“ ir tai džiugina. Tačiau retas dar moka reikiamai paleisti žvynuotąsias į gimtąją stichiją. Viena iš esminių klaidų yra žuvies ėmimas sausomis rankomis . Taip elgiantis yra pažeidžiamas žuvies apsauginių gleivių sluoksnis, dėl ko vėliau žvynuotoji gali pradėti sirgti įvairiomis ligomis ir būti neatspari parazitams. Dar labiau mūsų „glostymui“ yra jautrios lašišinių šeimos žuvys. Jos ypač jautriai reaguoja ir į mūsų rankų šilumą.
Šiuo atveju graibštas mums gali labai padėti. Iškėlę ar net laikydami žuvį su graibštu vandenyje galime ją labai greitai išlaisvinti nuo kabliuko ir, pasigrožėję bei nufotografavę, paleisti atgal. Taip išvengsime žuvies ir mūsų rankų sąlyčio.
Fotografavimas
Tais atvejais, kai norime sugautą trofėjų įamžinti ant kranto, drėgnas graibšto tinklelis mums gali atstoti demblį arba kitaip – paklotą žuviai. Trumpam drėgnuose „pataluose“ paguldę laimikį, mes ramia sąžine galėsime jį paleisti į gimtąją stichiją.
Graibštų tipai ir rūšys
Meškeriotojams skirti graibštai nėra vienodi. Reikėtų vengti turinčių daugybę mazgų, iš storo valo ar kaprono gijų pagamintų graibštų. Tokie „aksesuarai“ pridarys žuviai dagiau žalos, nei naudos. Patys geriausi bus silikoniniai arba šia medžiaga dengti graibšto tinkleliai. Jie taip pat neįgeria vandens, kvapų, todėl žūklėje yra labai patogūs. Kita alternatyva – iš nailono, su ypač mažomis „akimis“ pagaminti tinkleliai. Tokius dažnai naudoja trofėjines žuvis, didelius karpius, lydekas besivaikantys žvejai.
Pačios graibštų „galvos“ ir jų dydžiai taip pat skiriasi. Didelėms žuvims tinkamiausios būtų gilius tinklelius turinčios trikampio formos „galvos“. Vidutinėms ir mažoms žvynuotosioms pats tas bus ne itin gilų tinklelį turintys ovalo arba ištęsto lašo formos graibšteliai.
Turbūt ne vienas meškeriotas yra matęs savotiškas plūdrias „pagalves“ ant graibšto „galvos“ rėmo ar koto. Jos gali būti įmontuotos graibšte arba jas galime įsigyti atskirai. Tai naudingas priedas, leidžiantis mums patogiai laikyti graibštą vandens paviršiuje, kol mes galynėjamės su užkibusia žuvimi.
Graibšto kotai taip pat būna įvairių tipų ir ilgių. Trumpos, vos į delną telpančios graibštų „rankenos“ puikiai tiks žvejojant įsibridus, meškeriojant spiningu ar museline meškere. Tuo tarpu, žvejojant nuo kranto plūdinėmis ar dugninėmis meškerėmis, tinkamiausi bus teleskopiniai ar suduriami, net 4 metrus siekiantys graibštų kotai. Trumpesnis, 1 – 1,5 metrų, graibšto kotas tiks žvejybai iš valties.