parengta pagal laukarpis.lt ir zvejokliai.lt informaciją
Tame pačiame kempinge gyvena įsikūrę dar keletas čempionate dalyvausiančių rinktinių: šių metų čempionato šeimininkai vengrai, „toliašaudžiai“ kroatai ir antrus metus dalyvaujantys gruzinai. Rašydamas šį straipsnį ore užuodžiu gardaus šašlyko kvapą – kas gi kiti, jei ne gruzinai, vėlai vakare gali tokią vakarienę sau ruošti?
Kitos čempionato komandos įsikūrė kituose aplink esančiuose kempinguose arba Kapošvaro (miesto, plotu prilygstančio Klaipėdai, o gyventojų skaičiumi – Alytui) viešbučiuose. Netikėtumu mums tapo Anglijos rinktinė, kuri vietoj to, kad iki varžybų apsigyventų „civilizuotai“, palapinių miestelį įkūrė tiesiog šalia ežero. Gal logikos ir yra – tuomet dieną naktį kapitonai bus šalia savo sportininkų ir nuo sutemų iki aušros galės dirbti kartu su savo komanda.
Kolega Tomas Pocius su kamera „įsiveržė“ į karpizmo pradininkų anglų valdas ir nufilmavo jų priešpaskutinę dieną prieš varžybas. Kol kas vyrai atsipalaidavę, net nepanašūs į konkurentus. Bet tik kol kas...
Tik atvykus į kempingą Tomas, Saulius ir Mantas nuvyko prie ežero privalomai rinktinės registracijai. Tai formali procedūra, kurios metu dar kartą sutikrinami atvykusios šalies sportininkų vardai ir pavardės bei suteikiama papildoma informacija apie varžybas.
Na, o sportininkai tuo metu, nors ir išvarginti naktinės kelionės, išsidalinę grupelėmis pradėjo zulinti ežero krantą. Tik rytoj sužinosime, kokioje zonoje kuri komanda žvejos, tačiau ežerą reikia pažinti kuo detaliau. Ypač svarbu apžiūrėti jau sužymėtus sektorius: kuris „prizinis“, o kuris – šiaip sau. Nežinantiems priminsiu, kad sektorius – tai 20x20 m dydžio zona prie kranto, kurioje 72 valandas neišeidama privalės žvejoti kiekviena komanda.
Tarp kiekvieno sektoriaus, pagal FIPSed reikalavimus, ne mažiau nei 20 metrų atstumas. Atitinkamai kiekviena komanda, pagal taisykles žvejodama 4 meškerėmis, gali mesti kokį nori atstumą nuo kranto, tačiau visų keturių meškerių masalai ežere turi kristi į tą patį 20 metrų pločio ruožą. Na, o tokio lygio varžybose metimai daromi ir po 160 metrų! Reikalingas snaiperiškas tikslumas tokiu atstumu suguldyti visus masalus tame 20 metrų pločio ruoželyje. Nepataikysi vieną, antrą kartą ir gausi geltoną kortelę. Dar viena geltona kortelė – diskvalifikacija…
Krantą zuliname ne vieni. Visos Desedą jau pasiekusios komandos daro tą patį. Nuolatos susitinkame su kitų šalių atstovais, šypsomės, šnekamės, tačiau visi suprantame, kad šią savaitę esame didžiausi ir pikčiausi konkurentai.
Sektoriai, kuriuos pamatome jau sužymėtus ant kranto, nelabai džiugina. Deseda ežeras gana laukinis, todėl organizatoriams buvo labai sunku sudėlioti juos kokybiškai. Vienur užmesti meškeres trukdo medžių šakos, kitur šlaitai tokie statūs, kad nei palapinės pastatysi, nei į vandenį saugiai įbrisi. Tačiau labiausiai baugina molis... Šis kraštas labai molingas, o čempionatui sinoptikai nepagailėjo lietaus, todėl daugelis sportininkų turės tas 72 valandas savo sektoriuose klampoti po purvą ir molį. Aišku, dabar, vakarodami kempinge, tikimės, kad mums burtai lems gražius, patogius ir strategiškai vaisingus sektorius, tačiau tai bus aišku tik trečiadienio rytą, kai trauksime burtus, po kurių sužinosime, kur mūsų rinktinės dvejetai žvejos.
Na, o rytoj mūsų irgi laukia burtai: pirmiausia „išsibursime“, kokiu eiliškumu trečiadienį trauksime sektorių numerius. Ir tik po to jau sužinosime, kokiose zonose žvejos mūsų sportininkai. Primenu, kad varžybose kiekviena šalis deleguoja tris dvejetus, kurie varžysis trijose atskirose (A, B, C) zonose, padalintose į 2 atskirus pazonius. Skamba painiai? Kai bus pirmieji varžybų rezultatai, pasistengsiu aiškiau aprašyti, kaip skaičiuojami taškai.
Šiandien tiek. Pradėkime gniaužti kumščius. Pirmiausia – už sėkmingus burtus :)