Kūnas 1,0-1,5 m, svoris iki 20-50 kg. Kūnas storas, mėsingas. Nugara tamsi, šonai pilki, gelsvi, žalsvi arba melsvi. Turi 2 poras ūsų. Pagal žvynų išsidėstymą skirstomi į veidrodinius, žvynuotuosius ir plikuosius.
Laukiniai karpiai vadinami sazanais.
Neršia 18-20 °C temperatūros vandenyje, gegužės-birželio mėnesiais.
Karpis yra lėtai tekančių ir stovinčių vandenų gyventojas. Pasižymi dideliu vislumu ir stambumu. Gali užaugti iki 1 m ilgio ir daugiau kaip 20 kg svorio. Palankiose klimatinėse sąlygose ir geros mitybos karpiai iki pirmosios vasaros pabaigos gali pasiekti net 200 – 500 g svorio, o iki antrosios vasaros pabaigos – net iki 1 kg. Lietuvoje neturi tokių palankių sąlygų, todėl auga lėčiau.
Tai tipinga dugninė žuvis. Jaunikliai minta zooplanktonu, paaugę – bentosu: labai įvairiu maistu, kurį ima ne tik nuo dugno paviršiaus, bet ir rausia patį dumblą, iš kurio išrenka pasislėpusius trūklius ir kirmėles. Sugeba geriau rausti už karšį. Sazanai rudenį labai nutunka ir upių žiotyse dideliais būriais renkasi į duobes, visiškai nustoja maitintis ir apsnūdę praleidžia žiemą.
Tvenkiniuose šeriami gyvulinės ir augalinės kilmės pašarais.
Lietuvos vandenyse įveistas apie XVII a. Išvesta kelios dešimtys veislių, kurios skiriasi kūno forma, žvynų danga, spalva. Veisiami tvenkiniuose, žuvininkystės ūkiuose. Labai dažna verslinė žuvis.
Kaip gaudyti?
Pradedamas žvejoti pavasarį, kai slūgsta vanduo. Ypač gerai kimba prieš nerštą. Intensyviausiai kimba po neršto ir vasarą, ir tai trunka iki rudens šalnų. Žymiai blogiau kimba nuo rugsėjo vidurio ir visiškai nustoja kibti spalio mėnesį. Geriausiai kimba anksti rytą ir vakare.
Tinkamiausias laikas žvejoti – kai yra šilta, apsiniaukę ir pučia silpnas vėjas. Sazaną galima žvejoti ir šiltomis šviesiomis naktimis. Jo kibimui turi įtakos oro atmainos: dideliems karščiams ilgai trunkant arba staiga orui atšalus, jis kimba žymiai blogiau.
Mėgsta ramias vietas su silpna srove, gilias duobes, vietas prie stačių krantų, prie kerplėšų, akmenų, vandeninių augalų. Pasirinktas vietas sazanas apleidžia tik ieškodamas maisto. Bečiupdamas grobį, jis gana dažnai iššoka iš vandens ir krinta atgal su dideliu triukšmu. Iš to galima spręsti, kad vandenyje esama karpių. Be to, apie žuvies buvimą galima spręsti ir iš smulkių gausiai kylančių vandenyje oro burbulų, kai jis rausiasi dugne.
Žvejojamas plūdine ir dugnine. Kotas naudojamas stiprus, būtinai su rite. Masalas gali būti dugne, beveik liesti arba riedėti dugnu. Gaudant nuo dugno, valas turi būti visiškai ištiestas. Masalas paprastai užmetamas už 5 – 10 m nuo nuolatinės sazano (karpio) laikymosi vietos. Žvejojant sazaną, rekomenduojama keliose vietose jaukinti. Šiam tikslui tinka pjaustyti sliekai, šutinti rugiai, kviečiai, pupelės, žirniai, bulvės, grikių košė, varškė, duona, virti ryžiai, perlinės kruopos. Tikslinga mėtyti į vandenį molio gniužulus, į kuriuos įminkoma sutraiškytų kanapių sėklų, šutintų kviečių, rugių, miežių.
Masalas – boiliai (baltyminiai kukuliai), įvairūs sliekai, šutinti grūdai, žirniai, kukurūzai, įvairi tešla, musių ir uodų lervos, apsiuvos, moliuskai, duona, virintos bulvės ir morkos. Masalas turi visiškai uždengti kabliuką. Imdamas masalą, sazanas plūdę velka į šoną didėjančiu greičiu, bet iš karto jos nepanerdamas. Kartais sazanas plūdę iš karto paneria arba paguldo ant šono. Užkirsti reikia tuomet, kai karpis plūdę pradeda gramzdinti.
Kova su užkirstu sazanu būna audringa. Jo judesiai yra staigūs ir greiti. Užkirstas staiga neria į dugną, paskui metasi į šonus ir labai blaškosi, mėgindamas atsikabinti nuo kabliuko arba pasislėpti kerplėšose. Dažnai pasuka kranto kryptimi, kartu atpalaiduodamas valą; staiga pakeitęs kryptį, jis grįžta atgal ir didele jėga patraukia atsipalaidavusį valą. Toks „trenkimas“ yra labai pavojingas, nes, laiku nepasiruošus jo atlaikyti, nutrūksta valas, lūžta kabliukas arba plyšta žuvies lūpa. Karpio šuolis būna labai pavojingas, kai jis besivartydamas nugarinio peleko pirmuoju kietu spinduliu užkabina valą ar pavadėlį; tokiu atveju dažniausiai valą nutraukia.
Pagrindinis žvejo dėmesys turi būti sukauptas atlaikant karpio smūgį ir velkant jį į krantą arba į valtį. Vilkti sazaną patartina tik nuvarginus. Reikia stengtis, kad varginimo metu valas būtų visą laiką įtemptas ir su kotu sudarytų kampą, nes žuvis mažiau blaškosi. Nuvargintą laimikį reikia prisitraukti prie savęs ir iškelti graibšteliu. Graibštelį kartu su karpiu reikia ištraukti iš vandens tiktai prie pat kranto ar valties. Sazanas labai atsargus, žvejojant reikia gerai užsimaskuoti ir laikytis tyliai.