Ar iš tiesų method tipo šeryklėlėmis galima meškerioti tik karpius? Tikrai, ne. Method tipo šeryklėlėmis su trumpais pavadėliais meškerioti tokias žuvis kaip karšiai, lynai, ūsoriai gali būti itin efektyvu. Žinoma, tik reikia pasirinkti kuomet šį žūklės būdą naudoti. Na, bet apie viską iš pradžių.
Kai meškeriojama method tipo šeryklėlėmis, taikomasi į stambesnes žuvis, kurios yra drąsios ir atplaukia į jaukinimo vietą tik su vienu tikslu – viską suėsti. Na, o kai kokia ėdrūnė pataiko ant jauko krūvelės, kurioje yra ir masalas su kabliuku, žuvis akimirksniu pasikerta dėl trumpo pavadėlio ir šeryklėlės masės. Pasyvias žuvis sugauti method tipo šeryklėlėmis yra gana sunku, dėl to kad jos nesimaitina agresyviai ir jauko krūvelių pūpsančių ant dugno paprastai vengia.
Kaip jau supratote iš rašinio pavadinimo, pabandysiu atskleisti karšių žūklės method‘u ypatumus. Papasakosiu, kuomet efektyviau meškerioti method tipo šeryklėlėmis, kokius jaukus ir masalus naudoti bei šiek tiek apie kantrybę laukiant karšio kibimo.
Kodėl naudoti method‘ą karšių žūklėje?
Mano nuomone, tradicinė paternosterio ar inline sistemėlės su ilgesniais, 50 cm. ar panašaus ilgio pavadėliais, paprastai yra efektyvesnės karšių žūklėje. Čia turiu omenyje, kad tradicinė sistemėlė beveik visada apgaudytų method‘ą karšių žūklėje. Tačiau kaip visada yra kelios išimtys, kuomet žūklė method šeryklėlėmis gali būti efektyvesnė. Tos išimtys būtų dvi:
• Smulkios žuvys trukdo – suėda jauką / masalą
• Oro sąlygos neleidžia pateikti masalo/jauko į norimą jaukinimo vietą
Pabandysiu trumpai paaiškinti, ką kiekviena šių išimčių reiškia.
Meškeriojant tradicinėmis dugninės sistemėlėmis, labai dažnai sulaukiama kuojų, plakių, ešeriukų ir kitos smulkmės kibimų. Vandens telkiniuose, kur gausu aukšlių, dažnai masalas net nespėja pasiekti dugno, o aukšlė jau virpina viršūnėlę! Taip yra todėl, kad tradicinės dugninės sistemėlės yra gana delikačios lyginant su method‘u. Tuo tarpu meškeriojant method‘u smulkmė labai retai užkimba. Taip yra todėl, kad paprastai tik didesnės žuvys nebijo prisiartinti prie jauko krūvelės su vienu tikslu – kad visą ją suėsti. Tuo tarpu mažosios žvynuotosios tiesiog nardo aplinkui rinkdamos pavienius jauko gabaliukus. Čia labai panašiai, kaip vilkų gaujoje – pirmieji ėda didžiausi ir stipriausi vilkai, o va kitiems, kas lieka.
Kita išimtis, kuomet method tipo šeryklėlės ir trumpi pavadėliai gali būti daug efektyvesni yra tuomet, kai oro sąlygos neleidžia pateikti tradicinės dugninės sistemėlės su ilgu pavadėliu. Sakykime, kai stiprus prieš priešinis vėjas, užmesti paternosterio ar inline sistemėlę iš esmės gali būti neįmanoma, dėl to, kad ji susipainiotų kiekvieną kartą. O va, method tipo šeryklėlės iš esmės niekada nesipainioja – tiek masalas tiek jaukas yra viename darinyje, kuris užmetamas į žūklavietę. Taip pat, reikia paminėti, kad method šeryklėlės paprastai yra gerokai aerodinamiškesnės, todėl jos ne tik nesipainioja, bet ir užmesti jas blogomis oro sąlygomis yra lengviau ir tiksliau, bei užmesti galima gerokai toliau.
Jaukai
Mano nuomone, jauko pasirinkimas meškeriojant method tipo šeryklėlėmis yra itin svarbu veiksnys. Jaukas, kuris bus šeryklėlėje turi ne tik pritraukti karšius į žūklavietę bet ir būti skanus, kad žuvys norėtų jį suryti – tik tokiu būdu karšis praris ir masalą su kabliuku.
Keletą man labiausiai pasiteisinusių receptų, kai meškerioju karšius method tipo šeryklėlėmis, galiu atskleisti:
1. Saldus jaukas.
- Sensas Super Bremes
- Sirupas Sensas Aromix Brasem Belge
Proporcijos: vienam kilogramui sauso jauko tenka 200 ml sirupo.
2. Stiprus fishmeal jaukas.
- Ringers Dark
- Sirupas Sensas Aromix Brasem Belge
Proporcijos: identiškos kaip 1. jauke.
3. Pelečių jaukas – silpnas fishmeal.
- Sudrėkintos 2 mm. Coppens peletės
Sakyčiau, kad Lietuviški karšiai retuose vandens telkiniuose bus ragavę fishmeal‘o – žuvų miltų pagrindu sukurtų jaukų. Taigi, geresni ir saugesni variantai iš paminėtų, būtų 1. ir 3. Taip pat reikia paminėti, kad galima pasiruošti keletą skirtingų jaukų prieš žūklę ir eksperimentuoti. Galima net į vieną šeryklėlę įdėti keleto skirtingų jaukų, bandant priversti karšį tą jauką suėsti!
Masalai
Esu pastebėjęs, kad karšiai nelabai mėgsta didelių masalų, kai meškeriojama su method tipo šeryklėlėmis. Kodėl taip yra, tiksliai nežinau, bet greičiausiai tai bus susiję su tuo, kad karšiai neturi tiek „įsiurbimo“ jėgos, kaip sakykim karpiai ar ūsoriai. Todėl jie lengviau įsiurbia delikatesnius masalus ir po to pasikerta.
Iš esmės visi tradiciniai masalai, kuriuos meškeriotojai naudoja, kai meškerioja įprastinėmis paternosterio ar inline sistemėlėmis su ilgais pavadėliais, puikiai tinka ir tuomet, kai meškeriojama method‘u. Tai gali būti 1–3 musės lervos, 1–2 kukurūzai „ant plauko“, trumpos slieko atkarpos, kelios truklio lervos „ant plauko“ ir taip toliau.
Mano pats mėgiamiausias ir geriausiai pasiteisinęs masalas karšiams kai meškerioju juos method tipo šeryklėlėmis yra 1–2 negyvos musės lervos. Iš tikro, dažnai naudoju ir dirbtines musės, kurios veikia ne ką blogiau už tikras. Svarbu akcentuoti, kad kai masalui naudojamos musės lervos, jos turi būti negyvos, nes kitokiu būdu jos besirangydamos suardys jauką, esantį method tipo šeryklėlėje, užmetimo metu arba ankščiau.
Kai karšiai itin aktyvūs ir jų daug žūklavietėje, ypač tų didžiųjų, sveriančių virš 1,5 kg., verta išbandyti itin ryškius, tačiau nedidelius baltyminius kukulius. Kartais ryškesnis masalas tarsi atkreipia plokščiašonio dėmesį ir kaip magnetas traukia žuvį, kad ji prarytų masalą. Tokiu būdu, kibimo sulaukiama greičiau. Sakyčiau reiktų rinktis 6–8 mm. skersmens kukulius, o didesnius tik tuomet, kai laukiate trofėjinio karšio kibimo. Populiariausios ir daugmaž visur veikiančios spalvos yra balta, geltona ir oranžinė.
Kantrybė
Kaip žinia, visi geri karšiautojai yra itin kantrūs žmonės. Jie dažnai ištisas valandas gali stebėti dugninės viršūnėlę be jokio veiksmo, laukdami kol karšių būrys užklys į žūklavietę.
Taip jau yra, kad karšiai yra klajokliai. Jie besimaitindami apiplaukia nemažus plotus ir ne visada ilgai užsibūna net „virš skaniai patiekto stalo“. Esu girdėjęs, kad karšius meškeriotojai prilygina avims, kurios iš lėto klajoja po ganyklą, vietomis sustodamos parupšnoti žolės. Manau, ši analogija yra gana tiksli.
Sakyčiau, kad žūklė method tipo šeryklėlėmis leidžia meškeriotojui būti itin kantriam. Taip yra dėl jau minėtų priežasčių – meškeriojant method būdu sistemėlė niekada nesipainioja ir meškeriotojas užmetęs turėtų būti užtikrintas, kad spąstai paspęsti tinkamai 100% ir galima kantriai laukti kol keli karšiai prisiartins ir vienas jų padarys lemtingą klaidą, suėsdamas masalą su kabliuku!
Vėl gi, meškeriojant method‘u labai retai sulaukiama mažesnių žuvų kibimų lyginant su tradicine dugninės sistemėle. Taigi, dažnai gali pasirodyti, kad method yra neefektyvus, nes niekas nevyksta žūklaujant – kaip sako meškeriotojai „kimba kaip šulinyje“. Na, bet kai nekimba smulkmė – nieko tokio, tai reiškia, kad masalas yra vietoje jis dirba ir kai „teisinga“ žuvis atplauks, ji turėtų užkibti.
Pabaigai, paraginsiu nepabijoti išbandyti method tipo šeryklėles su trumpais pavadėliais kai taikysitės į karšius savo mėgstamuose vandens telkiniuose, kur paprastai meškeriojate karšius kitais būdais. Tikiu, kad teisingai pasirinkus masalus, jaukus ir tinkamai įvertinus kitus niuansus, sulauksite ne vieno rimto kibimo, kai karšis, rodos, nori įtempti jūsų dugninę į vandenį!