Kur gaudyti?
Žiemą rinkitės tuos ežerus, kuriuos pažįstate, kuriuose karšius gaudote vasarą ir kuriuose tų karšių yra daug. Nebūtinai pačių didžiausių, bet žiemą ir 700-800 gramų „puskaršis” jau yra visai smagus laimikis. Jei karšių ežere daug, tai ir jų žiemojimo bei maitinimosi vietų bus daugiau, aptikti jas bus lengviau. Žinoma, echolotas, „Deeper” sonaras ar panašus prietaisas žuvų paieškas taip pat gerokai palengvina. Karšiai žiemoja duobėse, tačiau ten nekimba. Maitintis jie plaukia prie duobių šlaitų, povandeninių kalnelių apačių. Vidutiniame ežere paprastai tai būna 7-12 metrų gylis, priklausomai nuo tuo, kokie gyliai vyrauja konkrečiame vandens telkinyje.
Kaip jaukinti?
Naudoti žiemai skirtas šėryklėles, kurios iškratomos prie dugno, tiesiog būtina. Karšiai gaudomi dideliame gylyje, tad paprasčiausiai į eketę įmestas jauko rutulys nuskendęs atsidurs toli nuo jūsų eketės. Jei ant dugno yra storas dumblo sluoksnis, šėryklėlę reikia iškratyti gerokai virš jo, kad jaukas lėtai nusklęstų ir neprasmegtų. Jaukas žiemą turi būti labai smulkios frakcijos, praktiškai dulkių pavidalo, nereikia dėti jokių stambių priedų kaip kruopos ar kukurūzai. Tačiau būtina vis nuleisti šėryklėlę su uodo trūklio lervomis. Tiesa, jaukindami nepersistenkite su kiekiais, jauko žiemą reikia išties mažai. Beje, į eketę galite vis įberti sauso jauko ar sausų manų kruopų. Toks jaukas lėtai drėks ir pradės skęsti, nuo eketės iki dugno suformuodamas stulpą, kuris labai vilioja žuvis.
Kuo gaudyti?
Uodo trūklio lervos yra pagrindinis karšių maistas ir masalas numeris vienas. Masalas numeris du yra žvejų „pinkomis” vadinamos musės lervos, kurias beje ant kabliuko galima „miksuoti” su uodo trūklio lervomis. Taip pat verta turėti standartinių musės lervų ir tešlos. Visgi dauguma atvejų pakanka uodo trūklio lervų. Karšių žūklėje geriausiai pasiteisina tamsios vidutinio dydžio avižėlės, geriau ne švininės, o pagamintos iš sunkesnio volframo. Tokias nuskandinti iki dugno yra greičiau ir paprasčiau. Purtyti meškerėlės kaip gaudant ešerius nereikia, karšiai viliojami plastiškais avižėlės judesiais, darant pakankamai ilgas pauzes. Jų metu avižėlę galima guldyti ant dugno, ar pakabinti per milimetrą nuo jo.