Vis dėl to, didžiausias dabar dėmesys visoje Lietuvoje sutelktas į vakarų kryptimi. Kaip ten su tuo ledu ir su ta stinta? Nuo šios temos ir pradėkime.
Kuršių marios. Pirma nuo to, kad ledas ant marių tikrai yra visur ir savaitgalį bent jau pėsčiomis bus drąsiai galima lipti beveik visur. Nidos savivaldybė penktadienį davė leidimą lipti ant ledo. ja turbūt tradiciškai paseks visos kitos. Jau dabar intensyviai gaudoma netoli kranto ties Nida, Preila. Nuo Ventės pusės ledas yra storesnis.
Vadinamieji „buranai“ dėl sąlyginai nestoro ledo bent šeštadienį dar nevažiuos nei Preiloje, nei Nidoje. Šios dienos duomenimis, žvejų vežiotojai tikrai veža žvejus tik iš Naikupės ( Rusnės). Ventės rage žvejai dar nebuvo vežami, tačiau ledas ten neblogas (nuėjus maždaug 2,5 km- apie 15 cm), todėl pakalbintas vietinis „Šumacheris“ žadėjo ryt jau pabandyti išvažiuoti, pasižymėti kelią ir galbūt pradėti vežioti žvejų grupes.
Kur kas prieštaringesnės žinios dėl stintų kibimo. Sklando gandai, kad jų mažai ir jos dar nekimba. Tiesa, vienas, esą ketvirtadienį žvejojęs Nidoje, netoli kranto ( ledas tada dar buvo itin plonas- vos 4-5 cm) meškeriotojas tvirtino pagavęs net 7 kilogramus stintų. Agurkažuvės esą geriau kibo sutemus. Bet kol kas daugiau tai patvirtinančių žinių bent jau penktadienį popietę nepavyko gauti, tad neguldyčiau galvos, kad tai tikrai teisinga informacija.
Bet kuriuo atveju lipant ant jo reikia būti atsargiems ir sekti informaciją socialiniuose tinkluose. Ledas dar tikrai nėra storas, jį gali „pastumti“ vėjas, gali būti susidariusių vadinamųjų ežerėlių, kur jis bus daug plonesnis.
Gintaras Zaksas pasidalino informacija, kad esą, Rusijos pusėje ledas jau laiko ir net jau šį savaitgalį ne vienas ekipažas važiuoja ten gaudyti ešerių.
Keliaukime į kitus Lietuvos regionus. Didieji Dzūkijos ežerai pagaliau patikimai užšalo. Metelių regioninio parko duomenimis, sausio 23 dieną ledo storis Dusios ežere, 200 m gilyn į ežerą nuo lankytojų centro yra 11 centimetrų, todėl yra visiškai saugus. Dar storesnis ledas Metelių ežere. Patikima ledo danga ir Seirijo, visuose kituose didesniuose Pietų Lietuvos ežeruose. O štai gerų ešerių kibimu ar laimikiais retas čia žvejojantis gali pasigirti. Savaitės viduryje nusistovėjo tendencija, kad daugiau mažiau dryžuočiai būdavo aktyvūs tik ryte, o štai nuo pietų kibimas visai nurimdavo. Ne itin geros žinios ( bent jau kol kas) sklinda ir iš meškeriotojų, gaudančių Dusios ežere. Kimba smulkūs ešeriai, o didieji – ganėtinai pasyvūs. Ypač tuo skundžiasi blizgiautojai.
Geresnė padėtis su vadinamąja balta žuvimi. Palyginus neblogai, ypač tiem, kas netingi jaukinti ne vieną dieną kimba puskaršiai. Per dieną tokie žvejai išsėdi po 10-15 „galvų“. Vienu tarpu Veisiejo ežere buvo pakilusios stambios kuojos – plėšė avižėles, kad teko net storintis valus. Bet neaišku, ar tai buvo vienos dienos „proveržis“, ar ilgalaikė tendencija.
Vidurio Lietuva. Kauno marios jau visur patikimai užšalusios ir čia visą savaitę žvejoja tiek vietiniai meškeriotojai, tiek atvykėliai. Gero ešerių kibimo nuo pat antradienio mariose nebuvo. „Velniautojai“ pagauna tik pavienius ir ne pačius didžiausius ešerius. O štai gaudantys avižėlėmis per daug nesiskundžia. Pažįstama kompanija žvejojo trečiadienį prie Viršužiglio, nedideliam, 3 metrų gylyje ir pagavo kas 15, kas 20 ešerių. Labai didelių nepasitaikė – vyravo žuvys iki 300 gramų. Bet vis tiek smagu.
Gerai kimba karšiai. Ypač naktimis. Todėl ant marių vis dažniau gali pamatyti šviečiančių palapinių. Pasak išbandžiusių šią žūklę, gaudant naktį realu pagauti net 5-7 kilograminius plačiašonius. Kimba jie ir dieną, tačiau akivaizdžiai prasčiau. Už tai ko šįmet daug, (bent jau žemutinėje marių dalyje), tai 80-150 g. žiobriukų. Atrodo, kartojasi užpernykščių metų istorija, kada šios žuvys džiugino ar (liūdino) meškeriotojus beveik visur.
Aukštutinėje marių dalyje tai pat pagauna karšių, ir kas smagiausia, stambesnių 2 kilogramų plačiašonių. Vienas bendras pažįstamas, ištraukė net 4,3 kg sveriančią „auksinę keptuvę“. Gaila, kad jos neįamžino nuotraukoje.
Praeitą savaitę labai gerai, šią – truputį prasčiau, bet visgi neblogai kimba žiobriai Nevėžio upėje. Ypač gerai pagauna žvejai, įvaldę gaudymo avižėlėmis be gyvo masalo techniką. Šis būdas itin populiarėja kauniečių tarpe.
Aukštaitijos ežerai. Molėtiškis Sigitas Lukšta sakėsi užvakar žvejojęs Galuonų ežere pagavęs iki pusės kilogramo sveriančių ešerių. Blizgės jie kuo toliau, tuo mažiau nori, todėl net jam teko griebtis avižų. Jo pažįstami iš Ulmergės neblogai pagavo Baltuosiuose ir Juoduosiuose Lakajuose, bet giliai- maždaug 18 metrų gyliuose. Šių metų atradimas tarp molėtiškių – Luokesų ežeras. Čia šiais metais kimba didelės, per 200 gramų sveriančios seliavos ir daugelis net užkietėjusių blizgiautojų laikinai keičia „specializaciją“.
Kai kuriuose vietiniuose tvenkiniuose jau prasideda žuvų dusimas. Pavyzdžiui, Arnionių žuvininkystės ūkis, organizuodavęs komercinį lydekų ir kitų žuvų gaudymą savo tvenkiniuose, dabar esą leidžia žvejoti nemokamai. Kad tik žvejai gręžtų daugiau ekečių ir padėtų žuvims.
Luodžio ežere ketvirtadienį ešeriai beveik nekibo. Bičiuliai iš Zarasų keikėsi, kad išlakstė visą ežero plotą, patikrino geriausius sėklius ir nieko gero nepešė. Seliavos Čičirio ežere kimba vidutiniškai. Kas 20 pagauna, kas ir 80. Stintautojų čia jau praktiškai nebeliko – visi gaudo seliavas.
Kupiškio marios. Gerai kimba balta žuvis – plakiai ir nedideli karšiukai. Jų gaudyti suvažiuoja šimtai žvejų iš aplinkinių rajonų ir miestų. Ešerių gaudytojai po truputį palieka tvenkinius ir persiorientuoja į upes, ypač Mūšą. Lyberiškių tvenkinyje išduso daugelis žuvų. Dabar ši bėda persimetė į Aristavos užtvanką. Ten bandoma su tuo kovoti – pumpuojamas oras, bandomas valyti nuo ledo sniegas. Gal ir pavyks.
Dalis panevėžiečių jau važiuoja į Latviją gaudyti stintų. Paskutiniais duomenimis – žvejojama ties Jūrmala. Apie Ventspilį, Liepoją žinių nėra. Stinta kol kas kimba smulki – pagaunama po kelis kilogramus.
Tokios žinios šiai dienai iš mūsų vandens telkinių. Puikių jums savaitgalio akimirkų.
